„Lietaus tikimybė didesnė – kad tas papartis gerai matytųsi, nuplauna viską“, – juokauja klimatologė.
– Ketvirtadienio rytas kur kas vėsesnis nei trečiadienio. Ar jūsų tai nestebina?
– Manęs tai iš tikrųjų nestebina. Birželio mėnesį gana dažnai pasitaiko tokie atvėsimai, vadinamieji šalnų sugrįžimai. Turiu perspėti, kad šalnų tikimybė išlieka dar ir naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, nes prasigiedrinus dangui gali atšalti dirvos paviršius. Tie, kurie turi pasodinę kokių nors lepių augaliukų, reikėtų jais pasirūpinti.
Peržiūrėjau ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, ir rašytinius duomenis – oi, kokių šalnų yra buvę birželio pabaigoje. Dar gerai prisimenu ir 1971 m. liepos 15 d. šalną – per patį vidurvasarį. Tokių šalnų ir šalčių sugrįžimų būna, kai srautai pasisuka nuo šiaurės, dangus prasigiedrina, patenkame į aukštesnio slėgio sritį. Nieko nuostabaus.
– Už akių užkliuvo pranešimas, kad lietuviškus kopūstus šiemet bus galima nusipirkti dviem savaitėmis anksčiau. Po to buvo paaiškinta, kad, nežiūrint nepalankių oro sąlygų, pavyko juos užauginti žymiai anksčiau nei pernai. Iš tiesų buvo labai šiltas ir sausas gegužės mėnuo, birželio pradžia. Ar tai išskirtinis dalykas?
– Ne visur taip buvo. Aukštaitijoje labai sausa. Žemaitijoje tikrai lietaus buvo daugiau nei reikia, bet aukštaičiai labai liūdnai žiūri į dangų. Mane susitikę visada vienintelio dalyko klausia – kada duosi lietaus. Kai kada ir sakau – gal nenusipelnėte, kad negaunate. Kai atskiri debesėliai eina, tai jie užeina ten, kur jiems palanku. Lietaus labai reikia.
– Vis dėlto, kada jau bus to lietaus?
– Turėtų būti penktadienį. Didesnė tikimybė – šeštadienį. Per Lietuvą keliaus žemesnio slėgio sūkurys. Ciklonas, kuris turėtų eiti ne pavieniais debesimis. Didesnėje Lietuvos dalyje, o gal ir visoje Lietuvoje, jau tikriausiai turėtų palyti, vietomis gal ir gausiai gali griaudėti perkūnija, vėjas sustiprėti. Galimas iš škvalas.
– Trečiadienį kolegės sakė, kad tuoj ateis Joninės, tai duos lietaus. Ką prognozuojate?
– Taip būna. Per pačias Jonines labai dažnai lyja, labai dažnai būna klausimas – kodėl visada per Jonines lyja? Prisiminkite vieną dalyką – per Jonines dažniausiai būna pati ilgiausia diena. Žemė turi daugiausiai laiko įkaisti, yra daugiausia laiko formuotis konvekciniams debesims. Dėl to lietaus tikimybė didesnė – kad tas papartis gerai matytųsi, nuplauna viską. Šiaip yra netgi liaudiškas pasakymas, kad lietus iki Joninių derlių augina, o lietus po Joninių naikina.
Per Jonines dažniausiai būna pati ilgiausia diena. Žemė turi daugiausiai laiko įkaisti, yra daugiausia laiko formuotis konvekciniams debesims.
– Vis dėlto pasigirsta ir tokių nuomonių – kokia gi čia vasara? Toks buvo gražus gegužės mėnuo. Buvo šilta, prasidėjo vasara, bet vėl atšalo. Koks bus birželis?
– Praėjusią savaitę sakiau, kad amerikiečių prognozė buvo tokia – birželis bus šiltesnis. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį vėl pasižiūrėjau amerikiečių prognozę, kurie dabar tvirtina, kad birželis bus normalus. Žodžiu, birželis bus svyruojantis. Tai pastaruoju metu turime kiekvieną mėnesį. Jau praktiškai apskritus metus tai vyksta.
– Antradienį gamtoje nuo šalčio stingo rankos, trečiadienį apsirengiau taip, kaip antradienį, – baisiausiai sukaitau. Ketvirtadienį vėl viskas iš naujo – vėl šąlame.
– Tokie svyravimai būdingi birželiui. Jis dar yra pavasario mėnuo. Kai manęs klausia – ar sugrįš vasara, atsakau – ji dar neatėjo. Klimatinė vasara į Lietuvą dar neatėjo, nepriklausomai nuo to, kad atšilo. Temperatūra ir kovo, ir vasario mėnesiais buvo gana aukšta, bet tai nebuvo vasara.
Iš tikrųjų pas mus tie svyravimai gana ryškūs. Kai kada labai skiriasi tarp vakarinių ir rytinių rajonų. Buvo netgi įdomu, kad karščiau buvo Klaipėdoje nei rytiniuose rajonuose. Dabar atvirkščiai – vėsa ateina iš ten. Tokie svyravimai tikrai būdingi. Galima sakyti, kad su tuo reikia susitaikyti.
