„Taip nutiko dėl rekordiškai šilto ir saulėto rugsėjo. Meteorologinė vasara baigėsi tik spalio 4-ąją, todėl medžiai neskubėjo tapti margaspalviais. Net dabar, kai spalis jau perėjo į antrąją pusę, kone visi medžiai vis dar su lapais. Nežiūrint to, šią savaitę auksinis ruduo daug kur pasieks piką“, – rašo meteo.lt.
„Daug žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl to, kad juos pakanda šalnos. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas. Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa vis trumpesnės (ypač nuo lygiadienio naktims tapus ilgesnėms nei dienos), lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti dėl įvairiausių juose vykstančių procesų.
Geltonuose lapuose vyksta vienokie spalvą keičiantys procesai, o raudonuose – kitokie. Kai chlorofilo gamyba nutrūksta, dauguma lapų pageltonuoja, nes ši spalva jau yra lapuose, tačiau augimo sezono metu ją užgožia žalios spalvos pigmentas. Keičiantis lapo spalvai aprūpinimas medžiagomis pamažu būna uždaromas. Netekęs maitinimo jungties lapas galiausiai nukrenta (stiprus vėjas šį etapą gali paspartinti). Įtakos dar gali turėti ir drėgmės sąlygos dirvoje“, – aiškina meteo.lt.
Įprastai iki lapkričio visi medžiai numeta visus savo lapus ir taip persijungia į energijos taupymo (arba tam tikrą miego) režimą. Visa tai tęsiasi maždaug iki kovo, kai dienos vėl pradeda lygiuotis su naktimis, o oro temperatūra būna vis aukštesnė.
