Meteorologai pastebi, kad praėjusiems šių metų mėnesiams prognozės bent iš dalies išsipildė.
Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad birželis (standartinė klimato norma: SKN: +15,9 °C ir 68 mm) bus iki 1 laipsnio šiltesnis, o mėnesio kritulių kiekis apie 10 proc. didesnis nei norma.
Panašius skaičiavimų rezultatus pateikia kitas (CFSv2) ilgalaikių prognozių modelis. Birželio mėnuo, skaičiuojama, turėtų būti maždaug iki 0,5–1 laipsnio šiltesnis, o kritulių kiekis – iki 10–20 proc. didesnis nei norma.
Apibendrinus, šeštasis šių metų mėnuo turėtų būti šiek tiek drėgnesnis, o temperatūra – truputį aukštesnė už daugiametę normą.
Žvelgiant į pastaruosius keletą metų, 2018–2019, 2021 ir 2023 m. birželiais buvo šilčiau ir sausiau nei vidutiniškai, o 2020 ir 2022 m. – šilčiau ir drėgniau. 2017 m. birželis pasitaikė vėsesnis ir drėgnesnis už normą.
Meteorologai įspėja, kad tai yra eksperimentinės prognozės, jų patikimumas nėra labai aukštas. Svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta ilgalaikė prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys labai šaltų ir/ar drėgnų dienų.
Kokia buvo gegužė?
Meteorologai taip pat skelbia, kad 2024 m. gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (15,91 °C) pasaulyje buvo 0,65 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį (arba net 1,52 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu).
Globaliai, praėjęs mėnuo buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dvyliktas toks mėnuo iš eilės)
Globaliai, praėjęs mėnuo buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dvyliktas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikyta 2020 m. gegužė (+0,46° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šiltas pasaulinis (ypač Atlanto ir Indijos) vandenynas.
Tuo tarpu, Europoje gegužė buvo 0,88 laipsnio šiltesnė už daugiametę normą. Mėnuo tapo trečia šilčiausia geguže nuo tokių stebėjimų pradžios. Praėjęs mėnuo buvo šiltesnis nei įprastai didelėje Šiaurės Europos dalyje, o ypatingai šilta – Skandinavijos pusiasalyje. Šaltesnis nei įprastai – Rusijoje ir dalyje Europos pietvakarių–pietryčių teritorijų.
Pasaulyje šilčiau už normą buvo šiaurinėje ir rytinėje Kanados dalyje, Šiaurės Rytų Azijoje. Taip pat daug kur Afrikoje ir Antarktidoje. Na, o priešingai, šalčiau už normą buvo Grenlandijoje, vakarinėje Rusijos dalyje ir šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Taip pat, vėsiau nei įprastai buvo pietinėje Pietų Amerikos dalyje ir kai kuriose vietovėse Antarktidoje.
Pažymėtina, kad Ramiajame vandenyne pavasarį pasibaigė El Niño (planetą šildantis) reiškinys ir pavasario pabaigoje išryškėjo La Niña (Žemę vėsinanti) fazė, kuri turėtų tęstis likusius šių metų mėnesius. Nežiūrint to, globali temperatūra, labai tikėtina, ir toliau išliks aukšta dėl anomaliai šilto pasaulinio vandenyno.
Na o Lietuvoje gegužė buvo antra šilčiausia nuo 1961 metų (2,9 laipsnio šiltesnė už 1991–2020 m. vidurkį). Šilčiausia buvo Nemuno žemupio regione ir aplink, o vėsiausia – šiaurės rytuose.
