Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 10 31

Mokslininkas Gintautas Stankūnavičius įspėja: audrų, uraganų ir uraganinių vėjų gali kilti vis daugiau

Šiaurės Amerikos rytinę pakrantę siaubiant audrai Sandy, LRT radijas apie tai, kaip ir dėl ko susiformuoja uraganai, kalbėjosi su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentu dr. Gintautu Stankūnavičiumi. Mokslininko teigimu, šylant vandenynų paviršiaus temperatūrai panašių darinių gali daugėti.
Sandy praūžė visa rytine pakrante.
Sandy praūžė visa rytine pakrante. / Reuters/Scanpix nuotr.

G.Stankūnavičius pasakojo, kad šiaurės Atlanto tropinėje dalyje uraganai formuojasi vasaros pabaigoje ir rudenį, kai vandenyno paviršiaus temperatūra būna aukščiausia. „Paprastai užuomazgos atsiranda netoli vakarų Afrikos ir su pasatiniais vėjais tokie atmosferos trukdžiai pasiekia aukščiausios temperatūros zoną – Karibų įlankos baseiną, Meksikos įlanką. Čia jie gali susisukti į tropinį cikloną, kuris galiausiai pasiekia uraganinį lygį“, – aiškino VU docentas.

Yra išskiriami septyni uraganinių ciklonų lygiai: tropinė depresija, tropinė audra ir penkios uragano kategorijos pagal Saffiro-Simpsono skalę. Ciklonai skirstomi pagal vėjo stiprumą ir slėgį ciklono centre. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesni sugriovimai ir nuostoliai. Jeigu ciklonas siautėja jūroje, kelia grėsmę daugiausiai laivybai, tačiau pajudėjęs sausumo link pridaro nuostolių gyventojams.

„Sandy buvo pasiekusi antrąją kategoriją, tai nėra aukšta kategorija. Dabar uraganas jau transformavosi į vidutinių platumų cikloną, kuris juda Ontario provincijos link ir greičiausiai pasuks į šiaurės Kanadą bei į vadinamąsias ciklonų „kapines“ – centrinę Arktį, kur galiausiai visiškai užges“, – sakė G.Stankūnavičius.

Dabar uraganas jau transformavosi į vidutinių platumų cikloną, kuris juda Ontario provincijos link ir greičiausiai pasuks į šiaurės Kanadą bei į vadinamąsias ciklonų „kapines“ – centrinę Arktį, kur galiausiai visiškai užges“, – sakė G.Stankūnavičius.

Uraganai pasižymi sezoniškumu ir formuojasi tik tam tikruose regionuose. Anot G.Stankūnavičiaus, ypač tai būdinga šiaurės Atlantui. Šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje jie galimi ištisus metus, ypač Filipinų salyno regione. Čia, mokslininko teigimu, uraganai siaučia nuolat ir pridaro kur kas didesnių nuostolių, negu Sandy Amerikoje.

G.Stankūnavičiaus teigimu, ne visi mokslininkai vieningai tvirtina, kad kasmet uraganinių darinių turi daugėti, tačiau mokslininkai pastebi, jog vandenyno paviršiaus temperatūra tropiniuose rajonuose palaipsniui kyla, tai ypač akivaizdu Ramiojo vandenyno dalyje. Todėl tropinių darinių ciklono aktyvumas čia yra didesnis, negu šiaurės Atlante. Šiaurės Atlantas nepasižymi dideliu tropinių darinių intensyvumu.

Paklaustas, ar iš Lietuvoje galime tikėtis daugiau panašių gamtos anomalijų, nes daugelis puikiai prisimena 1999 metų žiemą praūžusį Anatolijų, o ir šių metų vasara buvo gana nerami, G.Stankūnavičius nebuvo linkęs gąsdinti.

„Mes kažkodėl uraganais vadiname uraganinio stiprumo vėją, kuris nesusijęs su tropinių darinių struktūra. Tai vidutinių platumų greitai besivystantys ciklonai, kurių užnugaryje vėjas sustiprėja iki uraganinio stiprumo – tarkim, iki 30 m/s ir daugiau, ir atneša nelaimių: išplauna krantus, nuplešia stogus, nutraukia elektros linijas, sutrikdo laivybą ir t.t. Bet tai nėra tropinis darinys, koks smogė rytinei Amerikos pakrantei“, – sakė VU docentas.

Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas teigė, kad didėjant vidutinei oro temperatūrai, didėja energijos ištekliai pačioje atmosferoje ir gali būti, jog dėl to šių darinių gali daugėti, nes jiems vystytis reikia energijos. „Tik tas didėjimas niekad nebus tolygus, vienais metais gali būti daugiau, kitais – mažiau. Iš anksto, kadangi tai labai lokalūs reiškiniai, jų nuspėti – prieš sezoną ar prieš metus, neįmanoma“, – aiškino G.Stankūnavičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?