Pirmas kalendorinio rudens mėnuo jau baigiasi, bet rudens požymių gamtoje, švelniai tariant, mažoka. Tokiu metu jau beveik masiškai imdavo gelsti tiek smulkialapių (beržai, drebulės), tiek plačialapių (klevai, uosiai ir kt.) medžių lapai. Tai atitikdavo fenologinio sezono, vadinamo auksiniu rudeniu, pradžią.
Dabar dar beveik vasariška žaluma, nors ir ne tokia sodri, kokia būna liepos mėnesį. Tiesa, beržai, tuopos ir kai kurie kiti medžiai (pavyzdžiui, uosialapis klevas) jau ėmė gelsti, ruduoti ir mesti lapus, tačiau tai daugiau ne rudeniškos vėsumos, o užsitęsusio sausringo laikotarpio pasekmė.
Vidutinė oro temperatūra taip pat nerudeniška: vidutinė pastarųjų dienų oro temperatūra Vilniuje siekė +16,6 °C, o viso mėnesio iki šio ketvirtadienio – net +18,3 °C, tai prilygsta liepos vidurio vidutinei oro temperatūrai. Tokia aukšta temperatūra ne visoje Lietuvoje – Žemaitijoje ji 1–1,5 °C žemesnė, bet vis vien 3,5–6 °C aukštesnė už daugiametę.
Pasibaigus mėnesiui bus galima tiksliai pasakyti, ar tai buvo rekordinis rugsėjis nuo patikimų instrumentinių matavimų pradžios. Todėl dažnai girdime, kad tai, tikriausiai, jau yra tokia klimato tendencija ir vasara tuoj tęsis 4 mėnesius. Visgi toks rekordiškai šiltas rugsėjis fiksuojamas tik Rytų ir, dalinai, Vidurio Europoje.
Vidurio Prancūzijoje (rytinėje Akvitanijoje, Burgundijoje, Ronos Alpių ir kt. regionuose) vidutinė oro temperatūra buvo 5–10 °C žemesnė už daugiametę. Anomaliai vėsu buvo pietinėje Norvegijoje, Fareruose ir ypač Islandijoje.
Priešingai Vakarų ir Šiaurės vakarų Europoje jis buvo daug vėsesnis už normą. Pavyzdžiui, Vidurio Prancūzijoje (rytinėje Akvitanijoje, Burgundijoje, Ronos Alpių ir kt. regionuose) vidutinė oro temperatūra buvo 5–10 °C žemesnė už daugiametę. Anomaliai vėsu buvo pietinėje Norvegijoje, Fareruose ir ypač Islandijoje (temperatūra 3–5 °C žemesnė už daugiametę. Tai rodo, kad bent šio mėnesio anomali šiluma Baltijos regione yra daugiau susijusi su netipiška didelio masto oro cirkuliacija virš Europos: vyraujančiais šiaurės, šiaurės vakarų krypties vėjais vakaruose ir pietų krypties vėjais rytuose.
Dar viena tokio šilto rugsėjo pasekmė – sausringos sąlygos. Ir ne tik Lietuvoje, bet labiausiai Vidurio ir šiaurinėje Rusijoje (ypač Karelijoje, Archangelsko srityse), taip pat rytinėje Ukrainoje ir Urale. Tai dėl labai stabilių anticikloninių oro sąlygų bei sausringo laikotarpio, kuris tęsėsi ir rugpjūtį. Nors tiek šiaurinėje bei rytinėje Europoje artimiausiomis savaitėmis prognozuojami lietingi orai, tačiau, pasirodo, prognozuojamo kritulių kiekio dar nepakaks, kad ši didelio masto sausra būtų „užgesinta“.
Kitur, ypač Karpatų–Sudetų, Šiaurės Italijos ir šiaurinės Ispanijos regionuose stebimas drėgmės perteklius. Tai susiję ne su vieningu, bet keliais skirtingais procesais. Tačiau juos apjungia gerai žinoma didelio masto atmosferos cirkuliacijos struktūra. Tai vakarinio srauto blokavimas, kuris Atlanto ciklonus nukreipė tiek į Arktį, tiek į Viduržemio jūros regioną, o kitus „sustabdė“ Vidurio Europoje, dėl ko kilo beveik šimtmečio masto potvyniai Dunojaus, Elbės ir Oderio aukštupio regionuose, Vltavos baseine ir keliuose mažesniuose baseinuose.
Kitas nerudeniškas regioninio klimato požymis – vandens paviršiaus temperatūra tiek vidaus telkiniuose, tiek Baltijos jūros priekrantėje. Mūsų pajūryje vandens temperatūra tikrai vasariška (+17,6 – +19 °C) ir tai taip pat būdinga vidurvasariui. Kiek žemesnė ji Rygos įlankoje ir vakarinėje Estijos pakrantėje, dar žemesnė Suomių įlankoje (+15,5 – +16 °C), bet ir ten aukštesnė už daugiametę.
Vanduo šiltesnis už normą didesnėje Šiaurės pusrutulio netropinių akvatorijų dalyje, tačiau didžiausi nuokrypiai fiksuojami Hadsono įlankoje, Barenco jūroje ir kitose poliarinėse jūrose, kur per vasarą ištirpo anomalus ledo plotas. Beje, apie ledą, dabar kaip tik tas laikotarpis, kai Arkties jūrinio ledo plotas būna mažiausias. Šiais metais, kaip ir ankstesniais ištirpo rekordinis kiekis jūros ledo, bet vis tiek nesiekė 2012 metų rekordo – pritrūko apie 1 mln km2.
Grįžtam prie artimiausių dienų orų. Gilus (šiam metų laikui) Atlanto ciklonas ką tik praslinko pro Britų salas išliejęs daug vandens ir, vietomis, sukėlęs audras (Lamanšas, Šiaurės jūra) ir toliau keliauja link Pietinės Skandinavijos.
Rytoj jo centras bus virš centrinės ir šiaurinės Baltijos, todėl Lietuvoje dar vyraus vidutinio stiprumo pietų ir pietvakarių vėjai su šilta oro mase ir lietingais orais. Šeštadienį vakare Lietuvą pasieks šios didelės cikloninės sistemos užnugaris ir orai pradės vėsti, pirmiausia pajūryje, vėliau ir likusioje dalyje. Sekmadienį slėgis kils, debesys sklaidysis, bet vakare dar labiau atvės.
Šis anticiklonas su vėsesne oro mase, prognozuojama, taip pat ilgai neišsilaikys regione, bet pragiedrėjus ateinančio pirmadienio ir antradienio naktimis gali lemti silpnas šalnas dirvožemio paviršiuje, ypač ten, kur jos anksčiausiai pasirodo: nusausinti durpynai, žemesnės reljefo formos be vandens telkinio, lengvas sausas dirvožemis ir kt. Kitos savaitės naktimis minimali oro temperatūra bus +3 – +8 °C, dienomis +11 – +16 °C ir tai gerai dera su daugiametėmis šio laikotarpio temperatūros reikšmėmis. Kitos savaitės pabaigoje prognozuojami vėjuoti su krituliais orai.
Spalis Lietuvoje prognozuojamas būsiąs artimas normai tiek pagal oro temperatūrą, tiek pagal kritulių kiekį.