„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 01 07

Neįprasti 2020-ųjų orai: nuo sniego gegužę iki vasaros audrų bei šilto rudens

Praėję metai pagąsdino gegužės sniegu ir vasaros audromis, o negalėjusius pakeliauti po pietinius kraštus pamalonino kaitromis, rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos feisbuko paskyroje.
Netikėtas pavasarinis sniegas
Netikėtas pavasarinis sniegas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pažymi, kad praėjusiais metais Lietuvoje iš viso užfiksuota 16 stichinių ir vienas katastrofinis reiškinys. Palyginus šiuos skaičius su laikotarpiu nuo 1961-ųjų, praėję metai pranoko jų vidurkį, tačiau dauguma šių reiškinių buvo lokalūs ir neapėmė šalies trečdalio teritorijos.

„Labiausiai išplitusios ir įspūdingiausios buvo birželio audros ir su jomis susiję smarkūs ir labai smarkūs konvekciniai reiškiniai: lietūs, kruša, škvalai, perkūnijos, viesulas. LHMT archyvai rodo, jog patys skaitlingiausi buvo 1972 metai su 28 ekstremaliais reiškiniais, 1967 m. – su 21, o mažiausiai, vos vienas užregistruotas 1990 m., du – 2003 m.“, – rašo meteo.lt

Lietuvoje jau senokai, tik 2015 m., buvo labai stiprių (≥28 m/s) vėjo gūsių, o štai pernai kovo 12–13 d. kai kur pajūryje ir vietomis Žemaitijoje vėjas įsišėlo iki 28–31 m/s.

„Gegužė prasidėjo su šalnomis, bet po vėsaus balandžio augalai nebuvo dar subujoję ir žala buvo menka.

Žiemos, galima sakyti, neturėjome, už tai gegužės viduryje įsiveržė arktinė oro masė ir per parą dienos oro temperatūra rytiniuose rajonuose nukrito nuo 25 iki 10 laipsnių, naktimis stebėtos šalnos vietomis iki -5 laipsnių šalčio, o žemę, nors ir trumpam, bet padengė sniegas (kai kur iki 6 cm), be to, dėl stipraus vėjo keletą dienų laikėsi žvarbūs orai. Tai buvo šokas jau spėjusiems pražysti augalams ir prasikalusiems daigams“, – pastebi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Kitas labai retas praėjusių metų meteorologinis reiškinys – birželio 8 d. viesulas, siautėjęs Šakių rajono Lukšių seniūnijoje ir padaręs nemažai žalos. Pernykščio birželio pradžia buvo labai nerami: be minėto viesulo, šalyje fiksuota kompleksinė labai smarki audra su škvalais (iki 24 m/s), stichiniais lietumis ir labai stambia kruša (net ir Vilniaus apylinkėse ledėkai buvo putpelės kiaušinio dydžio).

„Atogrąžų oro plūdimas lėmė po du kaitros atvejus birželį ir rugpjūtį bei vieną liepos mėnesį. Pernai pasitaikė vos keli labai smarkaus lietaus atvejai, bet vienas iš jų, per smarkią audrą birželio 30-os naktį pranoko visus – Lazdijų AMS per 11 val. iškrito net 104,2 mm lietaus, ir buvo gerokai viršytas katastrofinio lietaus kriterijus (>80 mm/12 val.)“, – rašo meteo.lt.

Ekstremaliai šiltas pernykštis ruduo intensyvios vegetacijos laikotarpiu neatšaldė nei oro, nei dirvos paviršiaus iki neigiamos temperatūros, ir, kaip retai būna, stichinių rudeninių šalnų nepasitaikė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs