„Mūsų klimatas keičiasi ir tai nėra tik tolimas ateities scenarijus. Tai vyksta dabar. Keičiantis klimatui kyla ne tik globali oro temperatūra. Dažnėja ir intensyvėja pavojingi, stichiniai meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, sausros, liūtiniai krituliai, smarkūs vėjai ir pan., atnešdami vis didesnę žalą gamtai ir žmonėms“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Donatas Valiukas.
Pasak jo, klimatas ateinančiais dešimtmečiais ir toliau keisis, nes atmosferoje kaupiasi vis daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų, kurias į atmosferą išmeta žmogus vykdydamas įvairias veiklas. Būtent šiltnamio dujų didėjimas atmosferoje skatina globalios oro temperatūros augimą.
Kita vertus, gėlas vanduo yra gyvybiškai svarbus, be jo nė vienas neišgyventume. Vykstant klimato kaitai, kai kuriuose Pasaulio regionuose kiekvienas gėlo vandens lašas gali tapti gyvybiškai svarbus.
Todėl pabrėžiama, kad yra labai svarbu kuo daugiau dėmesio skirti tvariam vystymuisi, mažinant šiltnamio dujų emisiją į atmosferą bei tinkamai valdant vandens išteklius.
„Kalbant apie Lietuvą, netolygus kritulių pasiskirstymas, jų sumažėjimas, kontrastingi orai lemia tai, kad didesnių potvynių galime sulauki vis rečiau, tačiau dažnės lietaus poplūdžių ir sausrų atvejai. Mažesni potvyniai ar jų nebuvimas parodo esamus klimato pokyčius ir tikėtina, kad Lietuvos telkiniai vis dažniau kentės nuo hidrologinės sausros“, – sako LHMT hidrologė Ramutė Bataitienė.
Hidrologinė sausra yra užsitęsusios meteorologinės sausros rezultatas ir apibūdinama kaip lokaliai ar regioniniu mastu stebimas vandens išteklių mažėjimas. O visa tai lemia sumažėjusį gruntinių vandenų pasiekiamumą, džiūsta vandens talpyklos, ežerai, šaltiniai, upės. Pastarąjį kartą Lietuvoje hidrologinė sausra buvo paskelbta 2019-ųjų liepą.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min pasakojimai apie Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą: kaip atrodo hidrologų darbas bei kaip sudaromos orų prognozės.
