Pirmuoju pavasario šaukliu Lietuvoje nuo seno laikomas vieversys. Sulig pirmuoju jo pasirodymu laikas pradėti ruoštis žemės ūkio darbams. Nuo senų laikų Vieversio diena buvo laikoma vasario 24-oji, tačiau šiemet pavasario pranašai sugrįžo anksčiau. Pirmąjį dirvinį vieversį šiemet užfiksavo Modestas Bružas Kuršių nerijoje vasario 20 dieną. Nuo seno tikėta, jeigu vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę anksčiau – tai pavasaris ateis greičiau.
Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas pasidžiaugė, kad šiais metais pavyko ne tik stebėti vieversius, bet ir sužieduoti rekordinį jų skaičių per vieną dieną. Net 28 vieversiai buvo sužieduoti vasario 22 d.
Paleidau vieversių balso įrašą ir taip prisiviliojau net 28 paukščius.
„Sužieduoti vieversius nelengva. Tai įmanoma tik jų migracijos metu, kuri labai trumpai trunka. Šiemet pavyko sugauti momentą. Pastačiau specialias voratinklines gaudykles, paleidau vieversių balso įrašą ir taip prisiviliojau net 28 paukščius. Tai yra rekordas! Per vieną dieną dar niekada neteko tiek daug sugauti vieversių. Paprastai per metus sužieduojame vos kelis vieversius. Manau, kad pavyko todėl, kad po didelių šalčių vieversiai ėmė migruoti didesniais būriais. Pats mačiau porą būrių net po 50 vieversių, o paprastai šie paukščiai migruoja būreliais po dešimt paukščių“ – pasakojo ornitologas.
Parskridę vieversiai, pasak ornitologo, šiuo metu būriuojasi laukuose.
Atviruose plotuose, kur jau nutirpęs sniegas, jie maitinasi ir stengiasi būti kuo arčiau savo perėjimo vietų, užsiimti savo teritoriją. Lietuvoje, anot pašnekovo, dažniausiai sutinkamos dvi vieversinių šeimai priklausančios rūšys: lygutė ir dirvinis vieversys. Rečiau pasitaiko kitų rūšių: didysis trumpapirštis, pilkasis trumpapirštis, kuoduotasis, raguotasis vieversys.
PIRMIEJI pavasario pranašai – vieversiai – šiemet pasirodė vasario 20 d.
V.Eigirdas pasakojo, kad į perėjimo vietas pamaryje sugrįžo ir pilkosios žąsys, gervės, pempės.
„Nemažai žąsų esame sužiedavę Kintų tvenkiniuose. Dabar pavyko nuskaityti jų žiedus. Tad tikrai žinome, kad grįžo mūsiškės žąsys, kurios žiemojo Lenkijoje, Vokietijoje“, – sakė ornitologas.
Potvynis – rojus paukščiams
Pavasarinė paukščių migracija sutampa su potvyniais pamaryje. „Kuo didesnis potvynis – tuo daugiau paukščių“. – teigė V.Eigirdas.
Pasak ornitologo, potvynio metu pamarys tampa puikia stotele pailsėti sparnuočiams, skrendantiems perėti į šiaurę, tundrą. Jeigu potvynio nebūna, tai paukščiai netenka geros vietos pailsėti, tada ir jų perėjimo sezonas būna prastesnis.
„Vandens paukščiams potvynis – tai tikras rojus. Į Nemuno deltą priskrenda šimtai tūkstančių sparnuočių: žąsų, ančių ir kitų vandens paukščių. Kai vanduo ima slūgti, atsiranda dumblo, kuriame maisto ieško tilvikiniai paukščiai. Šiais metais dėl gausaus sniego pamaryje tikimės didesnio potvynio. Nors kažin ar jis bus didelis, nes žemė neįšalusi, visas vanduo greitai susigers“, – prognozavo V.Eigirdas.
Išskirtinis pavasaris
„Šiemet pavasaris tikrai išskirtinis. Neatsimenu, kad paukščiai kada būtų parskridę pirmąją šiltą dieną“, – antrino Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojas ir ornitologas Saulius Karalius, su malonumu stebintis ir fiksuojantis sparnuočius savo darbo vietoje Kopgalyje.
„Taip atrodo, kad niekas nevyksta, bet tik atidžiau apsižvalgykite, nukreipkite akis į dangų ir pamatysite, koks intensyvus veiksmas gamtoje pavasarį. Nuo vasario 20-osios, kai pasirodė pirmieji vieversiai, pempės, jau teko matyti parskrendančius ir gerves, ir gulbes giesmininkes, dirvinius sėjikus, balandžius keršulius ir uldukus, kurie peri drevėse. Taip pat stebėjau pilkąsias žąsis, amalinius strazdus. Varnėnai jau ne tik migruoja, bet ir aplink inkilus sukasi.
Bent 10 paukščių rūšių jau sugrįžo į Lietuvą. Dauguma jų šiuo metu yra Vakarų Lietuvoje, pamaryje, nes pas mus ploniausia sniego danga buvo, greičiausiai jis tirpsta. Dabar visi laukiame gandrų. Jeigu ankstyvas pavasaris – tai jie gali pasirodyti kovo 10-15 dienomis. O jeigu dar šals, tai šių gražuolių galime kovo mėnesį dar ir nesulaukti“, – dėstė S.Karalius.
Krokai ir snieguolės – po savaitės
Pavasarį skelbia ne tik paukščiai, jį jaučia ir augalai. Pasak Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorės Astos Klimienės, sniegas jau nutirpęs ir lenda pirmieji krokų, snieguolių ūgliai.
„Jeigu išsilaikys tokia šiluma, kaip dabar, Klaipėdos universiteto botanikos sode po geros savaitės jau bus galima džiaugtis pirmųjų pavasarinių gėlių žiedais. Medžiai taip pat jau bunda, žirginėliais pasipuošę beržai, lazdynai“, – sakė A.Klimienė ir priminė, kad pasigrožėti bundančia gamta Botanikos sode yra įleidžiami pavieniai lankytojai, šeimos.
„Didžiausio lankytojų srauto sulaukiame, kai pražysta magnolijos ir rododendrai. Tai gražiausia mūsų sodo puošmena. Šie nuostabūs augalai pražysta balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Gal iki to laiko karantinas jau bus sušvelnintas ir galėsime priimti daugiau žmonių“, – vylėsi pašnekovė.
