Kur pasnigo daugiausiai?
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikės Editos Gečaitės, beveik visoje Lietuvoje susidariusi sniego danga svyruoja nuo 2 iki 6 cm, o kai kur ji ir šiek tiek storesnė, pavyzdžiui, Telšiuose – iki 9 cm, panaši danga ir Ukmergėje. Vilniaus rajone ji siekia apie 5 cm.
Pati ploniausia danga Biržuose, pietiniuose šalies rajonuose (Lazdijuose, Varėnoje), taip pat pačiame rytiniame pakraštyje. Šiuose rajonuose sniego dangos storis apie 1–2 cm. Daugiausiai pasnigo centriniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose.
„Žinoma, vakar dėl sniego buvo susidariusios sudėtingos sąlygos, tačiau iš esmės tai nėra kažkas neįprasto. Beje, lapkritį, kai taip pat staiga iškrito daug sniego, danga kai kur buvo net ir storesnė – daugiau nei 10 cm“, – teigė pašnekovė.
Daugiausiai sniego iškrito Telšiuose ir Ukmergėje, mažiausiai – Biržuose,Lazdijuose, Varėnoje.
Tiesa, nors sekmadienį daugelyje rajonų snigo, sinoptikai visai šalia esančiuose rajonuose užfiksavo ir dideles orų permainas. Pavyzdžiui, beveik visoje šalyje temperatūra buvo neigiama, o štai Lazdijuose ir Kybartuose buvo 6 laipsniai šilumos ir ten lijo.
Pagal artimiausias prognozes, sniegas turėtų išsilaikyti, nors vėl laukiama atšilimo. Pati žemiausia temperatūra bus šiandien vėlai vakare – kai kur temperatūra gali nukristi iki 12 laipsnių šalčio. Nakties metu ji pradės kilti ir ryte beliks tik 0–5 laipsniai šalčio. Rytoj dieną plūstelės daugiau šilumos ir temperatūra svyruos tarp silpnai neigiamos rytiniuose šalies rajonuose ir teigiamos pajūryje. Dieną daugelyje Lietuvos rajonų prognozuojama 0–2 laipsniai šalčio.
Taigi, bent jau artimiausiomis dienomis staigus atlydis, kuris kai kuriuos šalies rajonus buvo užklupęs praėjusią savaitę ir dėl slidžios dangos sukėlęs nemažai rūpesčių tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, neturėtų užklupti vėl.
Ar tai taps norma?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vadovo dr. Donato Valiuko teigimu, staigiai iškritusio sniego ekstremaliu reiškiniu vadinti nereikėtų, kita vertus, tokie temperatūrų šuoliukai labiau siejami su klimato kaitos pokyčiais nei įprastu mūsų klimatu.
„Tai įprasta pastarosioms mūsų žiemoms. Gruodžio mėnesį tikrai gali pasitaikyti, kad vieną dieną bus pliusinė temperatūra, o kitą dieną – jau minusinė. Nereikėtų labai stebėtis. Kiekvienais metais būdavo panašių temperatūros šuoliukų, tačiau šįkart tai labai akivaizdu, nes šis šuoliukas sutapo su kritulių atėjimu, o sniegas, skirtingai nei lietus, niekur nedingsta, jis lieka ant žemės paviršiaus.
Ir anksčiau gruodį tokių reiškinių būdavo registruojama, bet jie pasitaikydavo rečiau. Dabar tai dažni atvejai ir šie ekstremalūs temperatūrų pokyčiai siejami su klimato kaita“, – teigė specialistas.
Koks sniego storis įprastas Lietuvoje?
Šių metų pirmosiomis lapkričio dienomis vidutinis sniego dangos storis didesnėje šalies dalyje buvo 5–12 cm, kai kuriuose rytiniuose rajonuose ir Telšių apylinkėse – 18–22 cm, pajūryje – mažiau nei 1 cm. Sniegas ilgai neišsilaikė, tačiau lapkričio 27–28 d. vėl pasnigo ir mėnesio pabaigoje vidutinis sniego dangos storis daug kur siekė 4–14 cm, Žemaitijoje ir Suvalkijoje 1–3 cm. Tik pajūryje sniego nebuvo.
Pasak meteorologų, maksimalus sniego dangos storis Lietuvoje dažniausiai pasiekiamas sausį ir vasarį, kartais net kovą. Gruodį sniego dangos storio rekordai fiksuojami rečiau. Beje, 1992 m. spalį Vilniuje iškrito net 19 cm sniego.
Paprastai daugiausiai sniego iškrenta Rytų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Dūkšte buvo užfiksuota 25 cm storio sniego danga. Tokia pat danga užfiksuota ir šiaurinėje dalyje, taip pat Kuršių nerijoje. Beje, pastarojoje 2008 m. užfiksuotas itin reikšmingas trumpalaikis rekordas – sniego storis po gausių kritulių siekė 45 cm.
Mažiausiai sniego žiemą iškrenta Klaipėdos ir Kybartų rajonuose (apie 10 cm).
