Tęsiantis globaliniam atšilimui, vidutinė praėjusių metų temperatūra pasaulyje pagal Celsijų buvo 1,02 laipsnių didesnė nei bazinė vidutinė temperatūra 1951–1980 metais.
Šie skaičiai paklaidos ribose labai panašūs į tuos, kurie fiksuoti 2016-aisiais, kurie buvo rekordiškai šilti, nurodo Niujorke įsikūrusio NASA tyrimų centro mokslininkai.
„Pastarieji septyneri metai buvo šilčiausi metai per stebėjimų istoriją, o tai rodo besitęsiančią dramatišką atšilimo tendenciją, – teigia NASA vyriausiasis klimato mokslininkas Gavinas Schmidtas.
Rekordai ir toliau bus viršyti.
– Ne taip svarbu, ar vienais metais fiksuotas rekordas, ar ne. Svarbiausios – ilgalaikės tendencijos. Atsižvelgiant į jas ir stiprėjantį žmogaus poveikį klimatui, neturime stebėtis, kad rekordai ir toliau bus viršyti.“
Tai, kaip keičiasi temperatūra žemėje, priklauso nuo žmogaus veiklos, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio. Nuo XIX a. vidutinė žemės temperatūra pakilo 1,2 laipsnio pagal Celsijų.
Kylanti temperatūra tirpdo ledynus, dėl to kyla vandens lygis, karščio bangos būna stipresnės ir tęsiasi ilgiau, kečiasi augalų ir gyvūnų buveinės.
-
Klimato kaita – ne tik ekologinė, bet ir politinė problema, kurstanti konfliktus. Kaip ją spręsime?
-
Spalis buvo trimis laipsniais šiltesnis nei įprasta, teigia meteorologai
-
„Dvigubas smūgis“ – mirtingumą nuo COVID padidina ir oro tarša, kuri Lietuvos didmiesčiuose kartais viršija normas
-
2020-aisiais Lietuvoje pirmą kartą visų mėnesių vidutinė temperatūra buvo teigiama
„Ilgalaikių klimato tendencijų suvokimas yra būtinas siekiant užtikrinti žmogaus gyvenimo saugumą ir kokybę, prisitaikyti prie kintančios aplinkos, pavyzdžiui, sodinant pasėlius, planuojant vandens išteklius, pasirengiant ekstremalioms situacijoms“, – skelbia NASA.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, 2020-ieji, pagal temperatūros aukštį, atsidūrė antroje vietoje po 2016 metų. NOAA tyrimams naudoja tuos pačius duomenis kaip ir NASA, tačiau atsispiria nuo 1901–2000 metais fiksuotos vidutinės temperatūros, naudoja kitokią metodologiją.
Kitaip nei NASA, NOAA į analizę neįtraukia temperatūros stebėjimo poliariniuose regionuose, o tai esą ir lemia rezultatų skirtumus.
Vidutinis žemės temperatūros aukštis kiekvienais metais priklauso nuo įvairių įvykių ar incidentų.
Praėjusiais metais tai buvo gaisrai Australijoje, per kuriuos sudegė 46 milijonai hektarų žemės, o dūmai ir kitos dalelės pateko į atmosferą, taip blokuodami saulės šviesą ir atvėsindami atmosferą.
Per COVID-19 pandemiją gyvenimas sulėtėjo, valstybės užsidarė, tai sumažino oro taršą daugelyje vietovių, daugiau saulės spindulių prasiskverbė iki paviršiaus ir sukėlė nedidelį, bet potencialiai reikšmingą atšilimo efektą.
Sumažėjo ir išskiriamo anglies dvideginio (CO2) kiekis, tačiau bendrai CO2 koncentracija ore ir toliau išlieka didelė, taigi sumažėjimas atšilimo stabdymui didelės reikšmės neturės.
Besikeičiančios temperatūros aukštį lemia ir EL Nino cirkuliacinis reiškinys, kai kinta atmosferos slėgis. Nors 2020-ieji baigėsi su neigiama (šalta) EL Nino faze, prasidėjo su nedaug teigiama (šilta) faze, o tai nežymiai padidino vidutinę bendrą temperatūrą.
Tikimasi, kad neigiama fazė didesnės įtakos turės 2021-ųjų vidutinei temperatūrai.
Svarbu paminėti, kad net ir ypač šiltais metais temperatūros šuolis jaučiamas ne visose žemės vietovėse – 2020 metais dalyje Amerikos žemyno fiksuotos rekordinės temperatūros, o kitur tokių nebuvo.
Kai kurios žemės rutulio dalis ilgojoje perspektyvoje taip pat šyla greičiau nei kitos. Žemės atšilimo tendencijos ryškiausios Arktyje, kur, NASA duomenimis, per 30 metų žemė šilo tris kartus greičiau nei kitos žemės rutulio vietos.
NASA temperatūrų analizę atlieka remdamasi duomenimis iš daugiau kaip 26 tūkst. meteorologinių stočių ir tūkstančių stebėjimo laivai bei plūdurų.
