Galingas atmosferos frontas atneš palengvėjimą po daugiau nei 35 laipsnių karščio, tačiau gali sukelti ir problemų. Savaitgalį Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai turi pasiruošti galingoms audroms ir škvalams, dėl kurių gali išsilieti upės ir atsirasti purvo nuošliaužų.
Budapeštas pirmadienį buvo karščiausia Vidurio Europos sostinė. Kelias dienas Vengrijos sostinėje termometrų stulpeliai vidurdienį rodė ne mažiau nei 36 laipsnius. Sinoptikai įspėjo dėl aukščiausio karščio pavojaus. Pirmadienį Budapešte termometrai net ir pavėsyje rodė 38 laipsnius karščio.
Karščio rekordas buvo pasiektas Pakso mieste centrinėje Vengrijos dalyje, kur pavėsyje buvo net 40 laipsnių karščio. Tai aukščiausia temperatūra Vengrijoje rugpjūčio pradžioje nuo 1905 metų.
Slovakijoje irgi ekstremaliai karšta. Bratislavos centre pastatytos cisternos su vandeniu. Tatrų papėdėje taip pat užfiksuotas karščio rekordas – vienoje gyvenvietėje buvo 37 laipsniai.
Su kaitra kovoja ir Ukraina. Pirmadienį Kijeve termometrai rodė 35 laipsnius. Miesto troleibusų ir autobusų vairuotojai stengėsi keleiviams padėti bent jau atidarydami visus langus ir duris, tačiau dalis žmonių vis tiek stengėsi karščiausiu dienos metu viešuoju transportu nesinaudoti.
Tačiau artimiausiomis dienomis situacija ims keistis. Nuo trečiadienio temperatūra Ukrainoje kris, šalies vakaruose termometrai rodys apie 21-26 laipsnius šilumos, šiaurėje – 24-29, centrinėje ir pietinėje dalyse termometrų stulpeliai kils iki 26-31 laipsnio.
Pietų Europoje ir Balkanų valstybėse karšto oro masės, lėmusios pastaruoju metu orus ir Lenkijoje, trečiadienį dar laikysis, todėl Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje vis dar bus karšta – iki 32 laipsnių.
Tačiau atmosferos frontai, pirmadienį atnešę audras ir vėsesnius orus į Austriją, Čekiją ir Lenkiją, keis situaciją. Jau ketvirtadienį Vengrijoje ir Rumunijoje termometrai rodys ne daugiau 30 laipsnių, o penktadienį – tik 23-27. Temperatūra savaitės pradžioje ir pabaigoje skirsis net 10 laipsnių.
Vis dėlto palengvėjimas po karščių bus sumišęs su nerimu dėl neramių orų ir gamtos stichijų pietryčių Europoje. Savaitės pabaigoje kritulių zona drieksis nuo Ukrainos per Rumuniją ir Bulgariją iki Graikijos.
Prognozuojama, kad kalnų regionuose ir šalia jų liūtys gali būti labai smarkios, sukelti potvynius ir purvo lavinas.
Už šaltas oro mases, kurios savaitgalį sukels problemų Ukrainoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, atsakingos yra Viktorija ir Uršula – dvi žemo slėgio sritys iš Skandinavijos. Su jomis yra susijęs galingas, platus frontas, besitęsiantis nuo Lietuvos ir Latvijos iki Kroatijos bei Italijos ir judantis Juodosios jūros link.