2015 12 26

Prognozė. Ko tikėtis ir ko nesitikėti iš gamtos 2016-aisiais

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius tikina, kad nereikėtų manyti, jog artimiausiu metu gamta labai pasikeis. „Daugelis galvoja, kad gamtoje yra jungiklis, kuris kasmet junginėjamas“, – sako gamtininkas ir su LRT.lt skaitytojais dalijasi savo įžvalgomis, kokio vasaros ir miško gėrybių derliaus galima tikėtis kitąmet.
Vasaros uogos
Vasaros uogos / Fotolia.com nuotr.

Pasak S.Paltanavičiaus, visi labiausiai laukia ir tikisi drėgmės, mat jos trūksta. „Labiausiai šią žiemą reikėtų sniego, o jo nematyti ir iki pat sausio vidurio gamtoje, matyt, žiemos nebus. Sniegas – pats svarbiausias vandens nešėjas, o viskas yra labai išdžiūvę“, – pastebi gamtininkas.

Kalbėdamas apie vasarą S.Paltanavičius tikina, kad kitąmet ji turėtų būti pakankamai sausa ir šilta. „Ką tai reiškia? Kiekvienas iš tokios žinios gali pasiimti tai, ko jam reikia. Jei bus pakankamai drėgna, ūkininkauti bus labai geros sąlygos. Dėl to turėtų nudžiugti ir bitininkai“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Drėgmė uogoms yra labai svarbi, o svarbiausias dalykas – šalnos žydėjimo metu. Jei jos būna per žydėjimą, žiedai neužmezga uogų ir metai būna tušti.

Grybautojų nuotaikos, pasak S.Paltanavičiaus, taip pat priklausys nuo drėgmės. „Įprastai Lietuvoje pirmoji tikrųjų grybų – voveraičių, baravykų, raudonikių – banga būna birželį, o kita tikėtina tik rugpjūčio pabaigoje, nes bendras drėgmės kiekis yra labai mažas“, – pasakoja gamtininkas. 

Jo teigimu, nuo drėgmės kiekio ir šalnų priklausys uogų derlius. „Drėgmė uogoms yra labai svarbi, o svarbiausias dalykas – šalnos žydėjimo metu. Jei jos būna per žydėjimą, žiedai neužmezga uogų ir metai būna tušti. Keletą paskutinių metų didelių šalnų žydėjimo metu nebuvo, o spanguolių derlius šiemet buvo prastokas vien todėl, kad trūko drėgmės aukštapelkėse. Taigi jei bus užtektinai drėgmės, uogautojams metai turėtų būti geri. Nereikėtų įsižeisti, jei Kalėdų senelis atneš po tuščią pintinę – kitąmet ją bus galima pririnkti pilną [uogų]“, – tikina S.Paltanavičius.

Anot gamtininko, jei bus pakankamai drėgmės, puikiai žydės orchidiniai augalai, pavyzdžiui, gegužraibės. „Jos žydi kas 4–7 metus. Kartais galima lankytis drėgnoje pievoje keletą metų ir galvoti, kad jų nėra. Buvo atvejų, kada kažkas skelbė, jog jas išnaikino. Iš tikrųjų niekas jų neišnaikino – tiesiog ilsisi šakniastiebiai, kaupia energiją ir po keleto metų jie vėl pražys. Taigi, manau, jei bus drėgmės, turėtų būti orchidinių augalų metai“, – žada S.Paltanavičius.

Pasak LRT.lt pašnekovo, jau dabar reikia žvalgytis, kiek gamtoje yra pelių bei pelėnų – esą ne todėl, kad mums grėstų jų antplūdis, bet nuo to priklausys nemažai kitų dalykų. „Kuo daugiau bus pelių ir pelėnų, tuo kitąmet daugiau bus pelėdų, suopių, mažųjų erelių rėksnių, netgi lapių jauniklių. Tuo metu pelėnų daugiausia būna tuomet, kai geriausiai dera eglės. Prieš dvejus metus eglės derėjo labai gerai, o dabar pelėnų gausos pakilimas jau truputį leidžiasi žemyn. Tikėtina, kad ir pelėdų, ir kitų gyvūnų [skaičiumi] metai bus galbūt ne patys geriausi, bet bent jau neblogi“, – aiškina S.Paltanavičius.

Įdomu tai, kad, kai kalbamės su baltarusių specialistais ir jų klausiame, ar jų vakariniuose rajonuose, netoli Lietuvos, būna meškų, atsako, kad taip – esą užklysta iš Lietuvos. Taigi dalijamės meškomis ir tikimės, kad tai užklydę iš kaimyninės šalies teritorijos.

Šiemet pirmą kartą Biržų rajone buvo nufotografuota rudoji meška. Gamtininkas teigia, kad meškos kasmet atkeliauja į Lietuvą, tačiau ilgiau čia neapsistoja: „Latvijoje jų nėra daug – ten nuolat gyvena 10–15 meškų. Jos užklysta į Lietuvos šiaurę. Daugiau meškų į Lietuvos rytinius rajonus – Vilniaus, Ignalinos, Švenčionių – užklysta iš Baltarusijos. Įdomu tai, kad, kai kalbamės su baltarusių specialistais ir jų klausiame, ar jų vakariniuose rajonuose, netoli Lietuvos, būna meškų, atsako, kad taip – esą užklysta iš Lietuvos. Taigi dalijamės meškomis ir tikimės, kad tai užklydę iš kaimyninės šalies teritorijos. Visgi Lietuvoje mes neturime nuolat gyvenančių meškų, jos tiesiog ateina. Žvėrys keliauja, ypač neturintys jauniklių.“

Praėjusią vasarą būta ir daugiau staigmenų – rugpjūčio mėnesį Lietuvos pajūryje, Smiltynėje, netoli Jūrų muziejaus, buvo pastebėti plaukiojantys delfinai. Ichtiologai skaičiavo, jog nuo 2000 metų tai jau trečias kartas, kai Baltijos jūroje buvo pastebėtos Atlanto afalinos. Žmones džiuginę delfinai – atklydėliai, o Baltijos jūra jiems gyventi ir veistis nėra tinkama. Buvo kalbama, kad delfinai greičiausiai atklydo iš Šiaurės jūros per Danijos sąsiaurį.

„Tai – visiškai neprognozuojami dalykai, atsitiktiniai. Tai nesusiję su karšta vasara – žvėrys, nes delfinas yra žinduolis, tiesiog atklydo. Netoli Lietuvos krantų, Baltijos jūroje, yra pastebėtas ir baltasis banginis. Jie atplaukia, tačiau tai yra reti, atsitiktiniai ir visiškai neprognozuojami atvejai. Smagu, kai kas atplaukia, bet jie grįžta į savo tikrąsias gyvenamąsias vietas“, – LRT.lt sako S. Paltanavičius.

Pasak gamtininko, nereikia tikėtis, kad gamta greitu metu pasikeis iš esmės: „Visi galvoja, kad gamtoje yra kažkoks jungiklis, kuris kasmet junginėjamas. Ne, gamta labai nepasikeis.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų