Dabar jos poveikis pats stipriausias, energijos visai gamtai ir mums ji perduoda daugiausia. Nežinia, kas būtų, jeigu jos mūsų gamtai tiek tektų visus metus... Ko gero, taptume pačios produktyviausios gamtinės aplinkos gyventojais.
Smagu pasvajoti... Tačiau keturių metų laikų režimas moko gyventi labai koncentruotai, susitelkiant į kiekvieno metų laiko, kiekvieno net mažesnio, trumpesnio jo etapo esmines vertybes.
Taip, mūsų gamtoje ir gyvenime nieko negalima atidėlioti, daug ką lemia ne tik viena kita savaitė, bet ir bergždžiai praleistos dienos, valandos. Užtikriname – gamtoje to nėra. Čia viskas naudojama saikingai, ir kartu labai intensyviai, aktyviai. O žmonės... Jie gali ką nors pramiegoti: nepamatyti, nepastebėti, nesuskubti reaguoti.
Šiemet tokių atvejų labai daug. Štai kai kas tik birželio pradžioje pamatė, kad praėjo laikas prisirinkti pavasarinių augalų, juos sudžiovinti. Kiti nespėjo laiku pasėti javų, pasodinti medelių ir juos pasmerkė sausrai.
Mes seniai, dar balandžio pradžioje, perspėjome, sakėme: laukia sausra ir didelė šiluma, ruoškitės, skubėkite. Jei sakėme, vadinasi, tą žinojome, matėme gamtos reiškiniuose.
Situacija, kai net gamta vasaros pradžioje jaučia sausros padarinius, labai pavojinga.
Atrodo, kad čiurliams toks oras labai tinka. Dabar svarbu, kad ore būtų vabzdžių, nes šie paukščiai kitur sau lesalo neranda ir nemoka ieškoti. Po birželio vidurio vasara yra tokiam smagume, kad vis rečiau prisimename bėdas. Tiesa, kaip jūs jau žinote, yra viena šios vasaros problema, prasidėjusi balandžio gale – didžioji sausra.
Lietuvoje net ir sausringais metais reguliariai palyja, taigi – būna šilta, ne per drėgna. O situacija, kai net gamta vasaros pradžioje jaučia sausros padarinius, labai pavojinga. Ypač mums, mūsų aplinkai, kultūriniams augalams. Šiandien matome, kad dalis javų tikrai neduos tokio derliaus, apie kokį buvo galvota. Tas pat daržuose, net soduose, kur buvo užmegzta kaip reta daug vaisių.
Ar padėtį galėtų pakeisti lietus?
Taip, dabar viską gali tik jis. Vienur kitur jau lijo, tačiau šis lietus nieko nepakeitė. Į gaisringiausių savivaldybių sąrašus rašome vis naujus vardus. Štai savivaldybės, kuriose pasiekta stichinės sausros lygio rodiklių: visų pirma Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų, Kalvarijos.
Šio statuso sulaukė ir Šakių, Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Birštono, Druskininkų, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Kupiškio savivaldybės, čia miškuose lankytis draudžiama. Jūs turbūt atkreipėte dėmesį, kad kol kas tokios padėties nėra Šiaurės Lietuvos regione. O visur kitur – sausra, kai po kojomis braška išdžiūvusi žolė...
Mums reikia laukti lietaus. Jo tikrai bus. Juk čia pat Joninės, o jos Lietuvoje retai kada būna be lietaus.
Vasaros pradžia atneša visokių žinių. Daugelis jų – trykštančios gyvybe ir džiaugsmu. Tai būdingiausia šio meto būsena. Tačiau negali būti tik vienokie reiškiniai, vienokie procesai ir žinios apie juos. Būna ir kitokių...
Tokia žinia atėjo: amžinybėn iškeliavo Leonas Jezerskas – Lietuvos ornitologijos patriarchas, profesoriaus Tado Ivanausko mokinys ir pagalbininkas, patikėtinis. Visą savo ilgą gyvenimą jis skyrė paukščiams ir juos tirdamas, stebėdamas, saugodamas darbavosi daugiau kaip 70 metų.
Zoologijos muziejuje jis buvo vyriausiasis fondų saugotojas, taigi – žmogus, atsakingas už visą šios įstaigos kolekciją, kas ir yra muziejaus esmė. Nuo 1974 m. jis – Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas. L.Jezerskas iš esmės sukūrė ornitologinę stotį – statė, kūrė naujos konstrukcijos tinklus, žiedavo paukščius, mokė jaunimą, vedė ekskursijas.
