Šalčio priežasčių – ne viena
Nors, lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis, Lietuvos teritorija yra santykinai nedidelė, tačiau klimatas čia išties įvairus. Klimatologai mūsų šalyje išskiria 4 pagrindinius klimato rajonus. Labiausiai savo klimatu skiriasi Pajūrio ir Pietryčių aukštumų rajonai.
Analizuojant Utenos atvejį, anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, rekordinio šalčio priežastis paaiškinti nesudėtinga. Mokslininko teigimu, rytinėje Lietuvos dalyje vyrauja kontinentinis (žemyninis) klimatas, kuriam būdinga būdinga didelė paros ir metinė temperatūrų amplitudė, nedidelis kritulių kiekis, mišrūs metų laikai. Be to, Utena yra vienas labiausiai nuo Baltijos jūros, kuri sušvelnina temperatūros svyravimą, nutolusių miestų.
„Utenoje vasarą būna karščiau nei vakarinėje Lietuvos dalyje, pajūryje, o žiemomis šalčiau. Temperatūros amplitudė tarp šalčiausio ir šilčiausio metų mėnesių taip pat yra didesnė. Rytų Lietuvoje ir paros amplitudė taip pat dažnai būna didesnė – naktys šaltesnės, dienos šiltesnės“, – kontinentinio klimato ypatumus aiškina dr. D.Valiukas.
Specialisto teigimu, temperatūra priklauso nuo kelių veiksnių: vietovės reljefo (šalčiausia būna žemiausiose vietose), dirvožemio sandaros (smėlingose vietovėse dažnai būna šalčiau, nes smėlis greičiau išspinduliuoja sukauptą šilumą). „Šiuo aspektu Lietuvoje labai specifinė vieta yra Varėna – joje šalnos dažnos dėl smėlingo paviršiaus. Utenoje tokio išskirtinio dirvožemio, kuris galėtų reikšmingai nulemti mikroklimatines sąlygas, nėra“, – sako klimatologas.
Nors Utena vadinama šalčiausiu Lietuvos miestu, tačiau pirmosios šalnos čia žemės paviršių sukausto ne visuomet. Jei virš Lietuvos vyrautų visiškai vienoda oro masė, dr. D.Valiuko teigimu, pirmosios šalnos visgi užkluptų smėlingiausias Lietuvos vietoves. „Kaip ir buvo minėta, Utena yra kontinentinio klimato dalyje, todėl pirmųjų šalnų tikimybė gali kiek padidėti dėl to“, – patikina mokslininkas.
Pasaulio šalčio rekordas – dvigubai didesnis nei fiksuotas Lietuvoje
Dažnai miestai, ypač didieji, yra vadinami šilumos salomis. Mokslininko pasiteiraujame, galbūt dėl sparčiai urbanizuojamų miestų teritorijų naujas šalčio rekordas niekuomet nebebus pasiektas? „Klimatui Vilniuje urbanizacija gali turėti įtakos, tačiau Utena nėra tokia didelė, kad būtų jaučiamos jos pasekmės. Be to, meteorologinė stotis yra šalia Utenos miesto, todėl urbanizacija tam įtakos negali turėti“, – aiškina dr. D.Valiukas.
Tiesa, Lietuvoje užfiksuotas absoliutus pasaulio šalčio rekordas bene dvigubai nusileidžia visos planetos šalčio rekordui. 1983 metų liepos 21 dieną Rusijos „Vostok“ tyrimų stotyje, Antarktidoje, buvo užfiksuotas – 89,2 laipsnių šaltis. Šalčiausia istorijoje naktis buvo Europos žemyne įvardijama 1978 metų gruodžio 31-oji. Absoliutus kaimyninės Latvijos šalčio rekordas siekia 43,2 laipsnius šalčio, Lenkijos -41 laipsnis.
