Iš tikrųjų šių metų šalnos buvo jau gerokai vėluojančios. Ką jos paliko? Visų pirma šalnos, kai kur siekusios penketą šešetą laipsnių šalčio, pakando kultūrinių augalų žiedus ir lapus, o laukuose – plačialapius augalus. Tiesa, miškuose, ten, kur po medžiais yra savotiškas mikroklimatas, dar galima rasti žydinčių katilėlių, kraujažolių, bajorių.
Šių dienų žiedai patiems augalams didelės reikšmės jau neturės, nes juose nebus užmegzta sėklų ar vaisių. Beje, yra ir išimčių – visi turbūt atpažįstame nelabai išvaizdų, smulkiažiedį mūsų daržų darželių augalą galinzogą. Ji – ateivė iš Šiaurės Amerikos, Europoje paplitusi per 100 metų. Šio augalo invazyvi biologija turi labai įdomų bruožą – jei nudžiūsta ar nušąla net ir pradėjęs žydėti augalas, jo sėklos išlieka daigios. Tą turime žinoti tvarkydami savo aplinką.
Paskutiniuose šio rudens žieduose dar mirga vabzdžiai. Tam reikia tik ramaus oro ir saulės. Tokią dieną dar plazda drugiai admirolai, citrinukai, dūzgia bitės ir kamanės.
Ne visuose žieduose jie randa nektaro, tačiau, atrodo, toks žiedų lankymas yra labiau simbolinis nei praktinis.
Šiltą dieną ore dar mirga daug vabzdžių – nežinia, ar jie sulaikė nuo skrydžio kregždes. Spalio 11 dieną jų pulkelį, net 12 paukščių, stebėjau Trakų rajone, prie avių fermos. Paukščiai buvo įvairaus amžiaus, todėl stebino jų nusiteikimas pasilikti ilgesniam nei įprasta laikui. Gali būti, kad kregždes suturėjo maisto gausa ir joms tinkama fermos aplinka. Tokių stebėjimų šį rudenį turėtų būti ir daugiau.
Ne tik švelniuoju rudeniu gyvena gamta. Štai iš šiaurės jau praskrido žąsys, pasirodė iš tundros atlėkę pirmieji tūbuotieji suopiai. Žvėrys pakeitė kailius – žieminis jų apdaras jau šiltas, su pūkiniu poplaukiu. Žinoma, šio kailio spalva jau kitokia, jis ne toks ryškus, tinkamesnis prie poilsiui pasiruošusios gamtos.
Spalio 15 dieną prasideda vilkų medžioklės sezonas. Aplinkos ministras šių metų medžioklės sezonui nustatė limitą – leidžiama sumedžioti 60 vilkų. Taigi naujienos gamtoje, naujienos ir mūsų aplinkoje.
