Kada dar, jei ne žiemą, turėtų snigti? O vasaris, toks metas, kaip dabar, gilią žiemą mūsų jau nė kuo nestebina. Ši žiema buvo švelni, leidusi mums atsipalaiduoti. Nepykime ant jos dabar. Ji yra tokia, ir kitokia nebus.
Šiandien Lietuvos miškuose prasidėjo vilkų apskaita. Atrodo, gamta tam paruošė geras sąlygas. Sniego raštą skaityti tokiu oro geriausia. Dažnai klausiama, kodėl vilkų apskaita atliekama tokiu metu – vasarį ar kovo pradžioje. Toks sprendimas – ne šiai sau. Laikas apskaitoms pasirenkamas pagal šių žvėrių biologines ypatybes. Visą žiemą keliavę, klajoję, žinoma, ir baikštinti medžioklių, vilkai rujai susirenka į būsimas jauniklių vedimo vietas, tampa labiau sėslūs. Vadinasi, mažiau tikimybės, kad bus suskaičiuoti tie patys žvėrys du ar tris kartus.
Šiandien valstybiniuose miškuose apskaitą vykdys Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos padaliniai – miškų urėdijos, girininkijos. Privačiuose miškuose apskaitą atliks medžiotojų ir žvejų draugijos žmonės. Apskaitose tikrai dalyvaus ir visi norintys stebėtojai. Beje, ši apskaita nesibaigia. Vasario 26-ąją vilkai pagal pėdsakus bus skaičiuojami dar kartą.
Vasario liko tik keletas dienų. Šį sekmadienį švenčiame vieversėlio dieną. Taip mūsų protėviai pastebėjo, kad dar tikrojo pavasario nesulaukę, vieversiukai atplazda ir pirmu nedrąsiu čirkštelėjimu pasveikina gimtinę. Ar šį sekmadienį jų galima tikėtis? Ko gero, dar ne, nes sniego per daug, plikos žemės grumstų neregėti. Palaukime šiek tiek, neskubinkime paukščių, juk žiema – tikrai ne jų metas.
Pasakojimas skambėjo per LRT radiją.
