2016 06 09

Selemonas Paltanavičius: šalnų birželį būna ir vėliau

Lietuvoje – vasara. Vėl ne tokia karšta, apie kokią svajojome, tačiau tikra, saulėta, su gražiais debesėliais. Jei tie debesėliai kuo dažniau pabertų lietaus, būtume labai laimingi. Ko jau ko, bet drėgmės trūksta ir gamtoje, ir mūsų laukuose.
Baltasis gandras ir aukštosios įtampos laidai
Baltasis gandras ir aukštosios įtampos laidai / Mariaus Karlono nuotr.

Mes su nepasitikėjimu klausomės pranešimų apie Vidurio ir Vakarų Europoje siautusias liūtis, potvynius. Žinoma, potvynių mums nereikia, mums kad tik to lietaus debesio pakraščiuką...

Svarbiu birželio pradžios įvykiu tapo šalnos. Sako – kai kur pajuodo agurkų, moliūgų lapai ar nors jų pakraščiai, mūsų darželiuose šiek tiek pažeistos gėlės. Gamtoje nuo šios švelnios šalnos nenukentėjo niekas. Beje, kai kas kalba, kad šalna užklupo nelauktai, nepasiruošus.

Atleiskite, mielieji, – gamtininkai visą pavasarį kalbėjo ir perspėdavo: nepamirškite, kad birželio 5–8 dienomis būna šalnos, saugokitės ir ruoškitės! Nieko čia naujo, taip būna kasmet, todėl mes negalime pamiršti to, ką žinojo mūsų seneliai ir tėvai. Sunku pasakyti, kodėl tai vyksta, bet po giedrų orų žiemys tuo metu visada atneša tokią vėsą.

Beje, kai kada šalnų būna ir vėliau, tik ne visur, o žemumose, ant smėlių ar durpžemio. Tokius labai lokaliai nusileidžiančius šalnos liežuvius įminti, atspėti jų vietas labai sunku, tą padaryti gali padėti tik mūsų pačių pastabumas ir patirtis.

Ar matėte, kaip keičiasi paukščių pasaulis? Varnėnų šeimos, išskridusios iš inkilų ir keletą dienų mokiusios jauniklius, dabar susilieja į didesnius pulkelius, kurie pamiršo perimvietes ir klajoja po visą kraštą. Paukščiai lydi šienapjoves, leidžiasi į ganyklas.

Gandrų lizduose pro kraštą žvalgosi jaunikliai – jie auga labai sparčiai, tačiau dar teks palaukti, kol jie išmoks stovėti, kol jiems pradės augti didžiosios sparnų plunksnos.

Nuo gegužės stebimės labai aktyviu grambuoliu skraidymu. Dabar jų daug kur sumažėjo, tačiau pajūryje ir pamaryje vėl randami kalnai negyvų vabalų, išskalautų į krantą. Negalvokite, kad tai gali prisidėti prie jų populiacijos reguliavimo. 2013-aisiais tokie grambuolių žuvimai buvo daug masiškesni, tačiau žiūrėkite – praėjo trejetas metų, ir jų vėl gausu.

Žmonės praneša apie kolorado vabalus, apnikusius bulvienojus. Apie kitus vabzdžius, apie amarus. Klausia – kuo juos purkšti? Ne visada cheminiai preparatai yra išsigelbėjimas. Daug ką galima padaryti patiems – renkant, gaminant apsaugos priemones iš augalų. Juk taip saugiau, švariau, sveikiau.

Vasara – šienapjūtės metas. Jūs tikriausiai nepamiršote, kad prie šienapjovės reikia įrengti apsaugas, baidymo įtaisus, kurie pabaidytų žolėje besislepiančius žvėris ir paukščius. Gamta mūsų visų, ją saugoti turime taip pat tik mes patys!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų