„Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.
Rugpjūtis buvo dvigubai sausesnis nei įprastai, todėl ir perkūnijomis mėnuo nepasižymėjo. Iš viso Lietuvoje užfiksuota vos 6,4 tūkst. išlydžių, kai pvz. liepą buvo net 38,7 tūkst., birželį – 21,8 tūkst., o gegužę – 36 tūkst. išlydžių.
Iš 6369 tik 1545 išlydžių (~24 %) trenkė iš debesies į žemę. Dažniausi šių žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.). Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. 3458 išlydžių (~54 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t.t. Tokių būta labai nedaug – 241 išlydis arba vos 3,8 % nuo visų užfiksuotų.
Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Šilalės r., Rietavo sav., Tauragės, Kelmės, Kupiškio ir Telšių rajonuose kur 1 km² teko tarp 0,24–0,37 žaibo išlydžio. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo šalies pietuose: Druskininkų sav., Kalvarijos sav., taip pat Lazdijų, Vilniaus, Varėnos, Alytaus ir Trakų rajonuose (iki 0,03 išlydžio/km²)“, – rašo Meteo.lt savo feisbuko paskyroje.
Labiausiai perkūnijomis pasižymėję rugpjūčio dienos:
rugpjūčio 21 d. – 1725 išlydžiai;
rugpjūčio 19 d. – 1492 išlydžiai;
rugpjūčio 7 d. – 968 išlydžiai;
Vienuolika rugpjūčio dienų žaibų išlydžiai niekur Lietuvoje nebuvo fiksuojami, o dar aštuonias dienas užfiksuota tik iki 20 išlydžių.
Penkios perkūnijomis labiausiai pasižymėję 2024 m. dienos:
1. liepos 11 d. – 14706 išlydžiai;
2. liepos 13 d. – 13044 išlydžiai;
3. birželio 2 d. – 10062 išlydžiai;
4. gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;
5. liepos 25 d. – 5090 išlydžiai.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).
