Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologės Viktorijos Mačiulytės, vidutiniškai mažiausiai kalėdinių laikotarpių su sniegu registruojama pajūryje (Klaipėda 31 proc., Nida 32 proc.), o daugiausiai − Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvos dalyje (Dūkštas 80 proc., Utena 61 proc., Varėna 61 proc., Biržai 63 proc., Vilnius 71 proc.).
„Neretai susidaro situacija, kai baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2019 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas, gruodžio 24-ąją , 25-ąją, 26-ąją, žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais. Kiek daugiau nei pusę Kalėdų bent pusė Lietuvos buvo padengta sniegu (33 iš 58 metų, t. y. 57 proc.)“, – sako LHMT specialistė.
Tikimybė, jog bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, priklauso nuo Lietuvos regiono. Vidutiniškai ji siekia 64 proc., tačiau kinta nuo 49 proc. Klaipėdoje iki 78 proc. Biržuose (paveikslas). Kartais pasitaiko, kad Kūčias sutinkame su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmą ar antrą Kalėdų dieną.
„Kalėdinių laikotarpių sniego dangos storis didesnis nei 10 cm visas tris šventines dienas fiksuotas vidutiniškai 17 proc.. Daugiausiai tokių sniegu gausių švenčių buvo Dūkšte ir Vilniuje (39 proc.), o mažiausiai – Klaipėdoje, Kaune, Kybartuose ir Lazdijuose (iki 8 proc.)“, – archyvinius duomenis mini V.Mačiulytė.
Pačios sniegingiausios per pastaruosius 59-erius metus Kalėdos buvo 2010-aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Didžiausias sniego dangos storis kalėdinėmis dienomis buvo 2001 m. Nidoje, 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. Telšiuose sniego dangos storis siekė 29 cm, Laukuvoje 31 cm, o kitose Lietuvos vietose tesiekė vos 1–21 cm.
Visiškai besniegių Kalėdų vidutiniškai Lietuvoje fiksuota trečdalis (35 proc.). Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nė vieną kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Verta atkreipti dėmesį, kad besniegių žiemų pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 m.
Pasak V.Mačiulytės, rekordiškai šalčiausias kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. -32,0 °C yra pati žemiausia oro temperatūra fiksuota per tris kalėdines dienas nuo 1961 m. (lentelė). Taip pat būta ir metų, kai minimali oro temperatūra nė vieną šventinę dieną nebuvo nukritusi žemiau 0 °C – tai 2016 ir 2017 m. Kalėdos. Aukščiausia oro temperatūra fiksuota taip pat antrąją Kalėdų dieną 2016 m., kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje iki 9,8 °C Kybartuose.
