2016 06 01

Vasaros orų prognozė: ar lis per Jonines ir kada bijoti liūčių ir škvalų?

Pirmoji vasaros diena mus pasitiko su tikrai vasariškais karščiais. Ar galime tikėtis, kad gražūs orai mus lepins ir toliau? Juolab kad šiemet per Jonines laukia ilgasis savaitgalis. Kol kas ilgalaikės prognozės didelių anomalijų nežada, tačiau lietaus tikimybė per Jonines, deja, kaip visada išlieka didelė.
Vilniečių savaitgalio linksmybės prie ežerų
Vilniečių savaitgalio linksmybės prie ežerų / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Birželis bus šiltesnis ir sausesnis

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Justino Kilpio, pagal dabartines ilgalaikes prognozes, kurias sudaro amerikiečių mokslininkai, vidutinė vasaros temperatūra neturėtų labai skirtis nuo normos.

Paprastai vidutinė vasaros temperatūra mūsų platumoje – 16-17 laipsnių. Birželis būna kiek šaltesnis – 15-16 laipsnių, o liepos ir rugpjūčio temperatūra – 17-18 laipsnių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniečių savaitgalio linksmybės prie ežerų
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniečių savaitgalio linksmybės prie ežerų

Amerikiečiai iki laipsnio aukštesnę vidutinę temperatūrą prognozuoja birželiui, taip pat birželį prognozuojama mažiau nei paprastai kritulių. Taigi birželis pagal prognozes karštas nebus, bet, tikėtina, bus geresnis negu pernai. Turėtų vyrauti šilti vasariški orai.

Birželis prognozuojamas šiltesnis ir sausesnis nei paprastai, liepa ir rugpjūtis didelėmis anomalijomis neturėtų išsiskirti.

„Lietingiausias mėnuo pas mus yra liepa. Didžioji dalis kritulių šį mėnesį iškrinta trumpų liūčių metu. Paprastai jos apima labai nedidelę teritoriją, pavyzdžiui, viename Vilniaus mikrorajone gali būti sausa, o kitame – potvynis.

Panašūs reiškiniai laukia ir šią vasarą. Tikrai bus liūčių, škvalų, žaibų ir krušos. Paprastai liepos mėnesį iškrinta apie 80-90 mm kritulių, tačiau dėl klimato kaitos pastaraisiais dešimtmečiais dažnai nutinka taip, kad visas kritulių kiekis iškrinta vienos ar dviejų liūčių metu. Todėl tikrai gali pasitaikyti situacija, kai dvi savaites karšta, sausra, po to vieną–dvi dienas žemę plauna stiprios liūtys ir vėl sausa. Bus permainingi, greitai ir dažnai besikeičiantys orai, kurie šiuo metu būdingi“, – teigė pašnekovas.

J.Kilpio teigimu, pernai vasara taip pat buvo labai permaininga. Birželis buvo pakankamai šaltas, šaltesnis negu turėtų būti, o liepos ir rugpjūčio mėnesiai buvo labai karšti, kai kuriose vietose buvo fiksuojami karščio rekordai, trijuose rajonuose buvo sausra. Šią vasarą didelių anomalijų nesitikima, bet tai nereiškia, kad nebus labai karštų ar pakankamai šaltų dienų, tiesiog mėnesio temperatūros vidurkiai atitiks klimato normą.

Emilio Jonaičio nuotr./Liūtis Palangoje
Emilio Jonaičio nuotr./Liūtis Palangoje

Nauji mūsų klimato ypatumai

Keičiantis pasaulio klimatui keičiasi ir klimatas Lietuvoje, kuriam jau tapo įprasta staigi orų kaita, kai vieną savaitę karšta, o kitą gali staigiai atvėsti.

„Taip pat padaugėjo dienų, kai temperatūra aukštesnė negu 30 laipsnių. Iki 2000 metų tokių dienų tikrai būdavo ne kasmet, o pastaruosius 16 metų tai yra vos ne nuolatinė būsena, vasarą temperatūra ne vieną dieną siekia 30 ar net daugiau laipsnių. Taigi mūsų vasaros tikrai tampa karštesnės. Atsirado tropinės naktys, kai net nakties metu temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Iki 1990 metų tokių reiškinių apskritai nebuvo. Ko gero, tokių atvejų vis daugės“, – pasakojo specialistas.

Prieš 50 metų įprasta lietuviškos vasaros temperatūra buvo apie 18-20 laipsnių šilumos. Šiais laikais, kai vieną dieną yra 30 laipsnių karščio, o kitą dieną temperatūra nukrenta iki 18 laipsnių, susidaro labai didžiulės žirklės ir žmonėms atrodo, kad šalta, kadangi organizmas nesugeba taip greitai persiorientuoti. Taigi dėl klimato kaitos pasikeitė ir mūsų šilumos ir šalčio pojūtis.

Kodėl per Jonines dažniausiai lyja?

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Joninės Šventojoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Joninės Šventojoje

Birželio mėnesį, lyginant su geguže, kritulių standartiškai padaugėja, nors šio birželio kaip tik tikimasi sausesnio. Kita vertus, ar lis per Jonines, priklausys nuo to, iš kurios pusės tuo metu keliaus oro masės.

„Posakis, kad per Jonines visada lyja, turi tiesos. Savaitę, kai būna Joninės, lietaus ir liūčių tikrai padaugėja. Tai klimato ypatumas, susijęs su gamtoje vykstančiais procesais.

Mat ilgiausia diena veikia ir atmosferos cirkuliaciją. Kai diena tęsiasi ilgai, oras ir žemės paviršius labai gerai įšyla, todėl padaugėja drėgmės ir lietaus. Kiek teko bendrauti su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, visi sako tą patį: birželio viduryje, apie Jonines, lyja tikrai daugiau. Tai nėra klimato kaitos ženklas – tai vyko nuolatos.

Lietaus tikimybė per Jonines labai priklausys nuo to, iš kur bus nešama oro masė. Jeigu ji keliaus nuo Atlanto vandenyno, liūčių tikimybė didelė, kadangi visas Europos kontinentas būna įšilęs. Jeigu oro masė ateina iš Pietų arba Rytų, iš Rusijos pusės, ji būna daug sausesnė ir liūčių tikimybė maža. Gali būti karšta, bet lietaus nebus“, – aiškino pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų