Pandemijos (karantino) metu – kaukių siuvimu ir dalinimu, pagalba perkant ir pristatant maistą kaimynams ar kitiems bendruomenės nariams, socialinės ar kitos būtinos pagalbos teikimu. Šiemet, Rusijai pradėjus aktyvią invaziją į Ukrainą, o iš jos į Lietuvą atvykus per 66 tūkstančių ukrainiečių, lietuviai susitelkė ir ne tik materialinėmis gėrybėmis, bet savanoriškais pagrindais ėmėsi jiems padėti ir savo skiriamu laiku – kas suteikė gyvenamąjį būstą, kas prisidėjo prie jų registravimo, o kas telkė ir vis dar telkia gyventojų paramą ir siunčia ją į Ukrainą.
Savanoriškos veiklos idėja ir tradicijos Lietuvoje neatsirado vien tik dėl prasidėjus šioms kritinėms situacijoms – lietuviai noriai savanoriauja jau eilę metų (gal tik šiemet tas savanoriavimo mastas yra pakilęs dėl karo baimės ir noro padėti kaimynams ukrainiečiams), tačiau kyla du klausimai: 1) kaip paskatinti dar didesnį gyventojų įsitraukimą į savanorišką veiklą ir 2) kaip išlaikyti jau esamus savanorius bei juos paskatinti?
Prieš keletą metų Europoje prasidėjęs nelegalių migrantų antplūdis Europoje, sukėlė kritinę situaciją Europos valstybių Vyriausybėms kaip šią situaciją spręsti. Tačiau nelaukiant Vyriausybių sprendimų, nemaža dalis europiečių savanoriškais pagrindais ėmėsi iniciatyvų prisidėti prie šios problemos sprendimų.
Štai Graikijoje, Lesbo saloje tūkstančiai graikų ir kitų europiečių kaip savanoriai ėmėsi padėti pabėgėliams (kurių ten atvyko per milijoną), teikdami jiems rūbus, gamindami ir dalindami maistą, teikdami socialinę ir psichologinę pagalbą. Vieni iš tokių savanorių buvo Stratis Valamios bei Aimillia Kamvisi, kurie nepailgdami savanoriškai teikė visokeriopą pagalbą pabėgėliams, jausdamiesi taip, kad padeda savo tikriems broliams ir seserims.
Ši savanorių pora kelių Graikijos akademikų ir Graikijos olimpinio komiteto prezidento bei aktorės Susan Sarandon, kuri buvo viena ryškiausių užsienio savanorių per praėjusių metų krizę, buvo nominuota Nobelio taikos premijai gauti.
„Šių savanorių veiduose atsispindi Graikijos vyriausybės, humanitarinių organizacijų ir visų savanorių pastangos, kurie prisideda prie kovos už orumą. Todėl šį „Graikijos veidą“ rekomenduojame Nobelio taikos premijai gauti“, – buvo rašoma nominacijoje.
Valamios pasakojo, kad „kai žmonės skęsdavo jūroje, ar eitum į ją tiesiog pažvejoti? Jei tokia pabėgėlių krizė pasikartotų, daryčiau tą patį – eičiau savanoriškai jiems padėti. Kartais net kūdikiai mirdavo ant mano rankų nuo hipotermijos“, – atsidusęs teigė Valamiosas.
Tuomet rytinėje Viduržemio jūros dalyje žuvo apie 800 vyrų, moterų ir vaikų. Iki šiol tame pačiame rajone buvo užregistruota daugiau nei 400 mirusiųjų arba dingusių be žinios, o Viduržemio jūra patyrė daugiausiai aukų per visą istoriją.
„Čia esančios tavernos buvo ligoninės, ant šių stalų mes prikeldavome žmones į gyvenimą. Vieną naktį išgirdome balsus tamsoje, bet nieko nematėme, taigi užsidegiau priekinį žibintą ir šokau į vandenį, o tada radau juos – 66 žmones, visi su automobilio padangomis, bet be valties. Ji buvo nuskendusi. Jie turėjo įsikibti į mano valtį, kad pasiektų uostą“ – pasakojo Nobelio premijos nominantas.
„Labai juo didžiuojuosi! Jis visada rūpinosi žmonėmis, tokiu būdu aš jį ir sutikau. Tačiau tuo metu ne visada buvo lengva, kartais namuose atmosfera buvo labai sunki po to, ką matėme ir išgyvenome. Turėjome tam tikrų miego problemų“ – pasakojo jo žmona Stratoula Mavrapide.
Valamiosas dabar grįžo į jūrą ir vėl žvejoja, bet kasdien nerimauja dėl ateities.
„Aš tikrai bijau žmonių, kurie kitus paverčia pabėgėliais. Tai gali nutikti ir mums. Niekas neturėtų būti tikras, kas mūsų laukia“, – sako jis.
2016 m. spalio 7 d. Nobelio taikos premijos laureatas buvo paskelbtas Kolumbijos prezidentu Juanas Manuelis Santosas. Tačiau savanoriai Valamiosui ir Kamvisi savo premiją jau atsiėmė: „Kai žmonės, kuriems padėjome jaučiasi saugūs, kai padėkoja, tai sukuria labai malonų jausmą“, – savąjį apdovanojimą už taiką gavę Nobelio premijos nominantai.
Tad praėjus šešeriems metams po Vyriausybės ir akademinės bendruomenės (Graikijos) bandymo suteikti galimybę savanoriams būti nominuotiems Nobelio taikos premijai, yra šansų, kad Lietuvos savanoriai nebūtinai bus nominuoti Nobelio premijai, bet bent jau nuoširdžiai ir viešai bus pasveikinti ir padrąsinti už tai, kad skirdami laiką visuomenei naudingiems tikslams, prisideda prie visuomenės gerovės.
Skaičiuojama, kad savanoriai Lietuvoje savo darbu sukuria per 1% BVP.
,,Savanorystė duoda supratimą, kad egzistuoja labai paprasti gyvenimo dalykai: dėkingas žvilgsnis, dėkingos akys, sudarantys esminius gyvenimo dalykus“ (Leonidas Donskis)
Parengta įgyvendinant projektą „Būkim pažįstami“.