Oro pavojus – tai grėsmė, kuri gali kilti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, todėl įgūdžiai apsaugoti save ir savo artimuosius yra ypatingai svarbūs. Tinkamas pasirengimas ir greita reakcija gali išgelbėti gyvybes bei sumažinti galimas pasekmes.
„Oro pavojus – tai įspėjimas apie galimą priešiškos valstybės oro ataką ar teroristinio išpuolio pavojų. Šiuo metu to pavyzdžius matome konflikto zonose Ukrainoje, Gazos ruože. Paprastai tariant, tai galėtų būti ginkluotųjų pajėgų ar pavienių asmenų sprogstamieji užtaisai, kurie skrenda kaip dronai, raketos ar kita panaši technika.
Paskelbus oro pavojų, gyventojai informuojami imtis saugos priemonių, susirasti artimiausia priedangą.
Paskelbus oro pavojų, gyventojai informuojami imtis saugos priemonių, susirasti artimiausia priedangą“, – pasakoja Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Kokiais būdais būtume perspėti apie oro pavojų?
„Perspėjimo algoritmas yra toks, kad nusprendus perspėti gyventojus valstybiniu lygiu, pirmiausia siunčiami pranešimi į mobiliuosius telefonus. Tai kitokie pranešimai nei sms, juos siunčiant išvengiama vadinamosios „eilės“. Net jei mobiliojo ryšio operatorių linijos būtų užimtos, žinutės vis tiek pasiektų žmones“, – dalijasi PAGD atstovas. Anot E. Gedos, pranešime būtų įvardinti gresiantys pavojai, išvardintos esminės rekomendacijos ir patarimai.
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas tikina, kad perspėjimą apie oro pavojų, kuris vienaip ar kitaip būtų matomas karinių struktūrų, būtų stengiamasi paskleisti labai greitai. Pirmasis pranešimas ateitų į mobiliuosius telefonus, apie iškilusį pavojų praneštų ir gaudžiančios perspėjimo sirenos, toliau sektų informacija per Lietuvos radiją ir televiziją bei kitas oficialias viešosios informacijos priemones.
Kaip gali pasiruošti patys žmonės?
Paklaustas, kaip žmonės turėtų pasiruošti tokio pobūdžio nelaimei, PAGD atstovas sako, kad pirmiausia žmonės turėtų pasitikrinti, ar į savo mobiliuosius telefonus kada nors yra gavę perspėjimo žinučių. Ar jų telefonuose yra nustatyti parametrai, leidžiantys priimti tokias žinutes, galima sužinoti gyventojams skirtoje interneto svetainėje LT72.lt.
„Jeigu sudėtinga tai padaryti patiems, rekomenduojame kreiptis į mobiliojo ryšio operatoriaus atstovus, kuriuos galima rasti didesniame prekybos centre“, – dėsto E. Geda.
Svarbu sugebėti apsaugoti save ir padėti kitiems
Kitas dalykas, anot pašnekovo, žmonėms svarbu sugebėti apsaugoti save – žinoti, kur slėptis, ką daryti, ko nedaryti – ir padėti kitiems.
„Gyventojai turėtų iš anksto investuoti laiko, resursų ir informaciją, su kuria susipažįsta, paversti kasdieniais įpročiais. Būtent įpročiai dažniausiai gelbsti žmones kritinėse situacijose. O jie formuojasi tik kokį nors veiksmą atliekant daug kartų, jį parkeliant į kasdienybę“, – sako PAGD Civilinės saugos specialistas bei ragina gyventojus panagrinėti informaciją, pateikiamą tinklapyje LT72.lt ir pabandyti ją pritaikyti praktiškai.
„Kiekvienas gyventojas turėtų įvertinti, ką galėtų padaryti iš to, kas parašyta minėtoje svetainėje, su savo šeima, savo komanda, kurią gali sudaryti darbo kolektyvas, bendramoksliai, draugų kompanija, kaimynai. Svarbu žinoti šeimos planą, priklausomai nuo to, kokie yra artimųjų poreikiai, kokios galimybės spręsti, daryti ką nors nelaimės atveju kartu.
Pirmiausia reikėtų su jais apsitarti, ką kiekvienas darys konkrečios situacijos atveju, šiuo atveju, kai kyla oro pavojaus grėsmė“, – svarbiausią informaciją apie pasiruošimą galimai ekstremaliajai situacijai pasakoja PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas ir tikina, kad valstybė dės visas pastangas informuodama gyventojus apie oro pavojų, ypač tose vietovėse, kuriose oro pavojaus grėsmė didžiausia.
Nelaimių laukti nereikia, bet joms ruoštis – būtina
PAGD atstovas tikina, kad šiuo metu mums aktualiausia yra rimtai pakabėti su šeimos nariais.
„Nesakome, kad laukiame nelaimių, mes tiesiog ruošiamės joms. Kalbėti su šeimos nariais ne apie tai, ar nelaimės bus, ar nebus, o apie tai, ką galime ir ką darysime, jei jos atsitiks. Juk ir automobilyje vežiojamės vaistinėlę ir atsarginį ratą ne dėl to, kad tikimės, jog jų prireiks, o dėl to, kad turėtume, jei prireiktų. Taip ir šiuo atveju reikėtų pakalbėti su namiškiais, ką mes darysime kaip šeima, jei atsitiks nelaimė, ir pasiskirstyti pareigomis“, – sako pašnekovas.
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda ragina gyventojus registruotis į savivaldybėse organizuojamas ekskursijas, informaciją apie kurias jie gali rasti tinklapyje LT72.lt. Jų metu galima apžiūrėti kur yra priedangos, evakavimo surinkimo punktai, laikinos apsaugos statiniai.
Kokių veiksmų turėtume imtis skirtingose situacijose, kilus oro pavojui
„Teikdami informaciją mes dažniausiai orientuojamės į tuos žmones, kurie gali pasiekti uždarą erdvę pastate. Tai yra svarbu tiek oro atakos atveju, tiek branduolinės avarijos atveju. Jeigu jūs būtumėte teritorijoje, kurioje nėra statinių, reikėtų dairytis pagal galimybes kokio nors reljefo ar netgi tokios vietos, kurioje, išeitų būti saugiu atstumu už natūralios sienos – žemės pylimo ar kitos konstrukcijos, kad ji atlaikytų tą sprogimo bangą ir visas nuolaužas“, – pasakoja PAGD atstovas, paklaustas, kokių veiksmų turėtume imtis, norėdami efektyviai apsisaugoti nuo oro pavojaus ir užsitikrinti savo saugumą.
Anot E.Gedos, jei esame uždarose patalpose, saugiausia yra slėptis rūsyje ir tam vėlgi reikėtų pasiruošti.
„Šiandien mes žinome, kad didžiajai daliai rūsių, netgi tiems, kurie yra pažymėti kaip tinkami priedangoms, trūksta tinkamų priemonių. Reikia pasitikrinti, ar tikrai galėtumėte saugiai nueiti į rūsį. Galbūt reikia jį išvalyti, sutvarkyti, išnešti nereikalingus daiktus, atliekas.
Taip pat svarbu pasižiūrėti, kaip galite uždengti rūsio langus, jei tokie yra. Dažniausiai rekomenduojama pripilti smėlio maišų, kuriais būtų galima užsisandarinti angas, nes sprogimo bangos atveju stiklai tikėtina duš. Didžiausią dalį sveikatos pažeidimų būtent ir sudaro dūžtančių stiklų sužalojimai“, – į ką reikėtų atkreipti dėmesį, dalijasi pašnekovas.
PAGD Civilinės saugos specialistas priduria, kad daugiabučiame pastate reikia slėptis patalpoje be langų, kurią nuo išorinės sienos pagal buto išplanavimą skirtų ne mažiau nei dvi sienos. Dažniausiai tai yra vonios kambarys, laiptinė, vidinė laiptinė, koridorius.
Evakuacijos planus galima rasti savivaldybių tinklapiuose
PAGD atstovas sako, kad oro atakos metu būtų labai trumpas laikotarpis žmonėms slėptis. Kilus karinei grėsmei gyventojai būtų raginami evakuotis į saugesnes teritorijas.
„Kiekvienam gyventojui praverstų susidėlioti savo šeimos planą, susižiūrėti, kokius svarbiausius dalykus jis gali pasiimti ir kokiu būdu judėtų per gyventojų evakavimo punktus, nes karo atveju galimybės naudotis automobiliu ir išvykti taip, kaip mes išvykstame taikos metu, ypač per spūstis, bus labai ribotos.
Pirmiausia bus evakuojamos pažeidžiamiausios grupės – vaikai su globėjais, senyvo amžiaus žmonės, žmonės su negalia. Jie prioriteto tvarka bus evakuojami visuomeniniu transportu – autobusais, traukiniais. Realiausias evakavimo būdas, sakyčiau, būtų humanitariniai koridoriai, vadinamieji „pėsčiųjų žygiai“, – dalijasi mintimis civilinės saugos specialistas.
E.Geda dalijasi informacija, kad gyventojų evakavimosi tvarka yra numatyta bendra savivaldybių evakuaciniuose planuose. Šiuos planus kiekviena savivaldybė skelbia savo internetiniame tinklapyje. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane yra aprašoma visa eiga, į kokius surinkimo punktus ir kokia tvarka gyventojai būtų perkeliami.
„Google suvedus miesto pavadinimą ir parašius „civilinė sauga“, būsite nukreipti į savivaldybės internetinį puslapį, kuriame rasite šią informaciją. Mes taip pat esame susisteminę ir sudėję visą savivaldybių turimą informaciją svetainės LT72.lt. skiltyje „Kur pasislėpti“.
Jeigu nutiks kas nors panašaus į oro ataką, pirmiausia jūs busite nukreipti į priedangą, kurių Lietuvoje yra daugiau jau arti 6000.
Jeigu nutiks kas nors panašaus į oro ataką, pirmiausia jūs busite nukreipti į priedangą, kurių Lietuvoje yra daugiau jau arti 6000, kuriose tilptų pusė gyventojų. Turėtumėte pasidomėti kokia priedanga yra arčiausiai jūsų darbo, kokia – arčiausiai namų, sodybos, jei savaitgaliais būnate joje, ir pakalbėti apie tai su savo šeimos nariais, kad žinotumėte, kur galite rasti vienas kitą“, – sako pašnekovas.
PAGD atstovo teigimu, valstybės ir savivaldybių lygiu būtų priimami sprendimai dėl gyventojų evakavimo poreikio. Pirmoji vieta, kur reikėtų kreiptis, jeigu turite sunkumų evakuotis į kokią nors nurodytą saugią teritoriją, būtų gyventojų surinkimo punktas. Apie tai komunikuotų tiek savivaldybės, tiek valstybė.
„Kitas civilinė saugos objektas, kurį svarbu žinoti ir kuris žymimas mėlynu trikampiu oranžiniame fone – kolektyvinės apsaugos statiniai. Juose būtų organizuojama visa civilinės saugos, humanitarinė pagalba. Tai yra taškai, į kuriuos būtų atvežami gyventojai ir jie ten gautų tinkamas sąlygas saugiai išbūti. Mes rengiamės situacijai, kai tokiame statinyje reikėtų išbūti dvi savaites. Galbūt atskirais atvejais dviejų savaičių nereikėtų, bet visa infrastruktūra yra numatyta ekstremalių situacijų valdymo planuose ir kiekviena savivaldybė šią infrastruktūrą puikiai žino“, – tikina PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.
Kaip oro pavojui ruošiasi Lietuvos sostinė
Vilnius – pirmasis iš didžiųjų miestų pasiekė nustatytą priedangų poreikį ir šiuo metu turi daugiausiai priedangų visoje šalyje – čia oro pavojaus atveju tilptų visi sostinės gyventojai.
Vilniaus miesto savivaldybė parinko 2200 rūsių, cokolinių aukštų, požeminių garažų ir kitų statinių, kurie bus naudojami priedangoms. Iki metų galo planuojama papildomai įvertinti visas priedangas bei pateikti rekomendacijas gyventojams, ką jose reikėtų pagerinti.
Čia oro pavojaus atveju tilptų visi sostinės gyventojai.
Priedangų atsparumas bus didinimas ir per Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą. Planuojama, kad jau kitą mėnesį VRM projektų valdymo agentūra skelbs konkursus priedangų projektams. Į finansavimą galės pretenduoti visos šalies savivaldybės, o finansavimas bus skiriamas atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei galėtų būti skirta iki 2,5 mln. eur.
