Publikacijoje tvirtinama, kad nuo aukšto kraujospūdžio ir galvos skausmo galima gydytis druskos arba sodos kompresais.
„Noriu pasidalinti savo patirtimi, kaip atsikratyti galvos skausmo. Vienu metu mano spaudimas šoktelėjo labai aukštai. Skausmas buvo toks stiprus, kad jį net dažnai lydėjo pykinimas ir vėmimas“, – rašoma straipsnyje.
Karoliniškių poliklinikos Vilniuje šeimos gydytoja Justė Latauskienė paaiškina: priklausomai nuo galvos skausmo kilmės, panašūs kompresai gali padėti, tačiau tai – tik placebo efekto dalis, o ne gydymas.
Placebo efektas
„Padidėjęs arterinis kraujospūdis gali būti įvairių ligų ar sutrikimų simptomas, o dar dažniau būna atskira pirminė liga, kurią lemia genetinės priežastys ir gyvenimo būdo ypatumai“, – sako medikė.
Specialistės vertinimu, aprašytas druskos-sodos kompresas yra nepavojingas ir greičiausiai yra skirtas įtampos tipo galvos skausmo simptominiam gydymui.
Esant šiam galvos skausmui kraujospūdis padidėja refleksiškai dėl patiriamo skausmo. Įtampos tipo galvos skausmą dažniausiai sukelia psichinė, emocinė ar fizinė įtampa – dėl to jis taip ir vadinamas.
-
Sukasi galva: kodėl taip nutinka ir kaip šis negalavimas gydomas?
-
Vaistus geriate saujomis? Gydytoja J.Dūdienė perspėja apie prastesnę ligos kontrolę ir didesnę šalutinio poveikio riziką
-
Kardiologė apie „tyliąją ligą“: simptomų nėra, todėl dažnas net nežino sergantis
-
Vaistininkė kreipiasi į sergančius hipertenzija: kelios klaidos gali brangiai kainuoti
-
Hipertenzija kelia grėsmę gyvybei: 7 veiksniai, kurie neigiamai veikia kraujotaką
-
Gydytoja atsako, kuo pavojingas aukšto kraujospūdžio ir blogojo cholesterolio derinys
„Pirmo pasirinkimo gydymas tokiais atvejais, jei tik įmanoma, yra nemedikamentinė pagalba atsipalaiduoti.
Pateiktame pavyzdyje druska ir soda, pasakojimas, kaip kažkam kitam padėjo šitas kompresas – visa tai naudojama sustiprinti placebo efektui ir suteikti daugiau dėmesio, rūpesčio, kurių reikia sergant“, – savigydos būdą siūlančią publikaciją vertina J.Latauskienė.
Tačiau medikė akcentuoja, kad visgi kartais yra išmintingiau kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali padėti greičiau pagyti, o lėtinės ligos atveju ligą kontroliuoti ir išvengti komplikacijų ateityje.
„Pirminės padidėjusio kraujospūdžio ligos komplikacijos gali būti miokardo infarktas ar insultas, lemiantys neįgalumą ar mirtį.
Tačiau ir pats nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas trikdo visų organų kraujotaką, gali lemti jų funkcijos sutrikimus – nuo susilpnėjusios erekcijos iki sunkumo susikaupti ir mokytis.
Naujai atsiradęs padidėjimas gali būti pirmas kitų ligų simptomas ir padėti anksti jas aptikti. Vaistai naudojami kraujospūdžio kontrolėje, lyginant su kitomis ligomis, yra vieni geriausiai ištirtų ir saugiausių iš visų įmanomų pasiūlyti“, – teigia gydytoja.
Pasak J.Latauskienės, „auksinis“ kraujospūdžio skaičius yra 120/70 mmHg. Jeigu kraujospūdis laikosi aukščiau 140/90 mmHg – rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
„Jei žmogus pradeda sportuoti, gyvenimą naujoje bendruomenėje, kitą veiklą, kraujospūdis gali pakilti kaip reakcija į stresą. Tačiau, jei tai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, irgi iškyla klausimas, kas trukdo kūnui prisitaikyti“, – pataria medikė.
„Arteriniam kraujo spaudimui (AKS pakilus) aukščiau 180/120 mmHg jis laikomas jau „kriziniu” ir į medikus būtina kreiptis nedelsiant“, – priduria J.Latauskienė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
