„Visos taisyklės – ne šiaip sau sugalvotos, jos parašytos patirtimi. Taip pat, deja, krauju“, – sako Palangos gelbėtoju dirbantis Juras Kilijonas.
Daugelis tėvų nežino, tačiau pripučiamos saugos priemonės netinkamos maudytis Baltijos jūroje, nes kelia gana didelį pavojų.
„Vaikas su pripučiama liemene tampa lengvu plūduru. Tėvai mano, kad ją užvilkę apsaugos atžalas, tačiau yra priešingai – mažylį gali lengvai pasigauti srovė ir nunešti labai toli.
O tuomet nepatikimas guminis gaminys nuo saulės įkaista ir sprogsta – vaikas ima skęsti ne prie kranto, o ten, kur nesiekia žemės. Toks incidentas gali baigtis tragiškai“, – įspėja gelbėtojas.
Anot J.Kilijono, norintys apsaugoti savo mažylius tėvai turėtų pirkti ne pripučiamas, o specialiai jūrai tinkamas ir sertifikuotas gelbėjimo liemenes. Tokios liemenės nesprogsta dėl kaitrios saulės, jas dėvintys vaikai būtų tinkamai apsaugoti ir nenuskęstų net nunešti į jūrą.
Išmokyti elgtis pasiklydus
Ne ką mažiau pavojinga palikti vaikus be priežiūros. Gelbėtojai kiekvieną dieną susiduria su paklydusiais mažyliais ir turi patarimų, kaip būtų galima išvengti papildomo streso.
Pasak J.Kilijono, tėvai turėtų sąmoningai mokyti mažylius, ką daryti, jei šie netyčia pasimestų paplūdimyje. Tokiu atveju geriausia kreiptis į arčiausiai esančią gelbėtojų būdelę. Ten dirbantys specialistai per garsiakalbius paskelbs apie atsiradusį vaiką, padės jam grįžti pas artimuosius.
Anot gelbėtojo, siekdami išvengti nelaimės, tėvai paplūdimyje turėtų nenutolti nuo vaikų, visuomet būti saugiu atstumu.
„Būna, kad patruliuodami matome vaikus besimaudančius vienus, klausiame, kur tėvai, o jie rodo kažkur į tolį – štai ten. Nuvedame pas juos, o tėvai aiškina, kad net iš kopų neva mato vaikus ir stebi, kaip šie maudosi. Tačiau jie nesupranta, kad jūra yra toks dalykas, kur gausu stiprių povandeninių srovių, jei kas nutiktų, tėvai nuo kopų spėtų tik pamatyti, kaip jų vaiką bangos nusineša į jūrą, tai – sekundžių reikalas“, – sako gelbėtojas.
Taisyklės sukurtos ne šiaip sau
Pajūrio gelbėtojai metai iš metų poilsiautojams primena, kad vaikų be priežiūros palikti negalima.
„Vaikai labai judrūs, energingi, greitai laksto. Tėvai nespėja jų sužiūrėti, juo labiau močiutės. Yra buvę atvejų, kada močiutė vos spėjo nusisukti, o anūkas, gaudydamas kamuolį, jau buvo toliausiai nubėgęs. Teko ilgai ieškoti, net kai radome, vaikas buvo taip pasimetęs, kad neprisiminė net savo vardo“, – apie tykančius pavojus kalba J.Kilijonas.
Pasak gelbėtojo, iki nelaimės tokiu atveju – vienas žingsnis. Neprižiūrimi vaikai eina į vandenį, kur bangos gali nublokšti, nedidelio ūgio vaikas gali nuskęsti net ten, kur suaugusiam vanduo vos siekia kelius.
Dirbantys gelbėtojai stebi, kad žmonės elgtųsi atsakingai, tačiau net paprasčiausias saugos taisykles poilsiautojams tenka nuolat kartoti.
„Žmonės kažkodėl tiki, kad būtent jiems nieko blogo negali nutikti, kad būtent jie negali nuskęsti, kad būtent jų vaikams jūra nekelia pavojaus. Tačiau taip nėra. Nesaugant vaikų, galima sulaukti itin skaudžių pasekmių“, – akcentuoja gelbėtojas.
Sulaukia pykčio
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas apgailestauja, kad pasakę pastabą tėvams dėl vaikų nepriežiūros, ar atvedę paklydusį mažylį, neretai sulaukia ne padėkos, o pykčio bangos.
„Mūsų darbas – padaryti viską, kad vaikai nenuskęstų dar iki to laiko, kai jie pradeda skęsti. Imamės visų prevencijos priemonių, todėl aiškiname tėvams, kad negalima palikti vaikų be priežiūros.
Tačiau vietoje padėkų labai dažnai sulaukiame pykčio bangos – tėvai įsiunta, kad kažkoks svetimas žmogus bando apsaugoti jų vaiką. Manau, kad tokia vaikų nepriežiūra turėtų susirūpinti vaiko teisių specialistai“, – įsitikinęs gelbėtojas.
Šią vasarą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose dirba 64 gelbėtojai. Gelbėtojams jau teko iš vandens traukti mažiausiai 14 skęstančių žmonių.
