„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 05 24

Pasakyta/padaryta. Kaip gimė I.Šimonytės pretenzijos vykti į ES vadovų susitikimus?

Valdantieji konservatoriai spaudžia prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis savo vietą Europos Vadovų Taryboje (EVT) kartais užleistų premjerei Ingridai Šimonytei. Šį klausimą šalies vadovas ir konservatorių deleguota Vyriausybės vadovė pirmadienį planavo aptarti privačiai. Dabar ji G.Nausėdai siūlo į EVT vykti pakaitomis, priklausomai nuo taryboje iškeltų klausimų turinio. Tačiau anksčiau, kai pati siekė prezidento posto, I.Šimonytė teigė, kad atstovavimo tvarkos, kai į viršūnių susitikimus vyksta valstybės vadovas, keisti nereikia.
Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Teigė, kad klausimas – neaktualus

Dalyvaudama prezidento rinkimuose 2019-ųjų kovą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta I.Šimonytė teigė, kad nusistovėjusi tvarka, kai į EVT vyksta prezidentas, veikia neblogai ir ji jos nesiūlytų keisti.

„Klausimai Europos Vadovų Taryboje būna įvairaus turinio. Kartais, matyt, labiau pridera tose diskusijose dalyvauti prezidentui, kartais – premjerui. Bet aš manau, kad ta struktūra, kuri dabar susidėliojusi, kuri veikia dešimt metų, veikia neblogai ir aš nesiūlyčiau to keisti“, – pristatinėdama užsienio politikos viziją Rytų Europos studijų centre kalbėjo ji.

I.Šimonytė prezidento rinkimus G.Nausėdai pralaimėjo.

2020-aisiais po Seimo rinkimų, kai ruošėsi formuoti Vyriausybę, I.Šimonytė žadėjo artimiausiu metu neinicijuoti diskusijų apie atstovavimą EVT.

COVID-19 pandemijos laikotarpiu Vyriausybei, pasak politikės, ir taip bus ką veikti.

„Mes tikrai nesvarstėme šito klausimo su prezidentu ir nesakyčiau, kad šitas klausimas šiuo metu yra labai aktualus ir mes apie tai diskutuotumėm.

Buvo įvairių patirčių Lietuvos istorijoje, buvo ir tos tarybos daug aiškesnės, nei yra šiuo metu, nes buvo labai aiški viena taryba pavasarį, kita taryba rudenį, tada tas darbo pasidalinimas galėjo būti labai aiškus tematiškai ir turbūt diskusijų didelių nekildavo.

Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti, nes ir taip bus Vyriausybei daug ką veikti.

Dabar iš savo darbo Europos reikalų komitete žinau, kad ir klausimų būna tokia raizgalynė, nes kažkokie klausimai geopolitiniai, daugiau užsienio politikos, bendros Europos Sąjungos nuostatos, trečiųjų šalių atžvilgiu, kažkuri dalis tokie biudžetiniai, ekonominiai, vidaus tarybos vyksta kone kas mėnesį, ar kelias savaites.

Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti, nes ir taip bus Vyriausybei daug ką veikti“, – praėjusių metų lapkritį interviu BNS kalbėjo I.Šimonytė.

Dabar mano, kad kartais į EVT vertėtų vykti jai

Kai I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė įsivažiavo į darbus, šių metų vasarį politikė pasvarstė, kad jos dalyvavimas EVT susitikimuose kai kada galėtų būti praktiškesnis nei prezidento.

Visgi premjerė pažymėjo nereikalaujanti keisti nusistovėjusios tvarkos.

„Europos Vadovų Taryba dabar svarsto daug klausimų, kurie yra priskirtini vykdomajai valdžiai. Daug susitarimų vėliau turi būti įgyvendinama Vyriausybės lygmeniu. Akivaizdu, kad tos diskusijos Vyriausybei yra labai aktualios, ypač tos, kurios susijusios su vakcinavimu, su vakcinų tiekimu.

15min nuotr./Ingrida Šimonytė
15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Asmeninės didelės ambicijos būtinai sėdėti aplink Vadovų Tarybos stalą aš neturiu, bet manau, kad yra ne viena tema, kai Vyriausybės dalyvavimas būtų praktiškesnis dėl svarstomų klausimų turinio.

Žinoma, yra ir tie klausimai, kurie pagal tradiciją ir pagal Konstituciją, yra prezidento prerogatyva.

Lietuvoje tai nėra toks labai paprastas klausimas, mat yra klausimų kurie sprendžiami kartu su Vyriausybe, yra klausimų, kuriuos sprendžia Vyriausybė. O Europos Vadovų Taryba visus klausimus sprendžia toje pačioje taryboje.

Bet, manau, sprendimų galima rasti ir kitokių, tradiciškai jų yra buvę kitokių, tačiau tai nėra kažkokia mano prerogatyva kažkaip tą situaciją keisti, ar kažkoks reikalavimas situaciją keisti.

Tai nėra kažkokia mano prerogatyva kažkaip tą situaciją keisti, ar kažkoks reikalavimas situaciją keisti.

Manau, kad visą laiką geriausia dirbti taip, kaip yra geriausia Lietuvai“, – vasario 10-ąją spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio dėstė I.Šimonytė.

Neaiškumai dėl klausimų koordinavimo

Po savaitės ji jau svarstė, galbūt vertėtų keisti tvarką dėl Lietuvos pozicijų rengimo EVT susitikimams.

„Mums gal reikia pasvarstyti apie Europos Sąjungos klausimų derinimo nutarimo bendresnius pakeitimus. Kadangi toks gana keistai atrodantis procesas – mes tarsi mandatuojame valdžios institucijas, kurioms mes negalime įtakos daryti ir jos nėra įpareigotos mūsų sprendimų laikytis.

Galbūt metas būtų pagalvoti apie kažkokį logiškesnį pozicijų tokiems susitikimams parengimo procesą ir teikimo – atitinkamai – Seimui svarstyti“, – per Vyriausybės pasitarimą vasario 17-ąją kalbėjo I.Šimonytė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gitanas Nausėda ES viršūnių susitikime
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gitanas Nausėda ES viršūnių susitikime

Ji siūlė pasitarti, ar yra reikalingas „kažkoks bendro nutarimo dėl Europos Sąjungos klausimų koordinavimo tvarkos patikslinimas, kad visi žinotų, kas ką koordinuoja ir kas kieno pozicijas mandatuoja, kokios yra atsakomybių ribos ir kas tas pozicijas atitinkamai ruošia“.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Sostų karai“ tarp konservatorių ir prezidento dėl EVT: argumentai už ir prieš

Po dviejų dienų premjerė pareiškė matanti daugiau logikos, kuomet Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungoje (ES) klausimus koordinavo Vyriausybės kanceliarija.

„Man atrodo, kad ta schema, kuri buvo susiklosčiusi, kai Vyriausybės kanceliarija iš esmės koordinavo šiuos klausimus, buvo daug logiškesnė.

Vertėtų prisiminti, kad net ir užsienio politiką prezidentas vykdo kartu su Vyriausybe – tai nėra išskirtinė prezidento kompetencija. Tas pozicijas reikia derinti.

Ryškų partiškumo elementą turinčiose derybose Lietuvos prezidento galimybės turėti savo balsą, man atrodo, yra truputį mažesnės.

Maža to, ES vykstančiose diskusijose, derybose pastaruoju metu vis labiau ryškėjo partijų pozicijos, o pagal mūsų Konstituciją prezidentas nesusijęs su jokia politine jėga – tai aiškiai parašyta.

Tad ryškų partiškumo elementą turinčiose derybose Lietuvos prezidento galimybės turėti savo balsą, man atrodo, yra truputį mažesnės“, – interviu Delfi vasario 19-ąją komentavo I.Šimonytė.

Pasiūlė diskutuoti apie atstovavimą pakaitomis

Apie atstovavimą EVT premjerė pasakojo pasikalbėjusi su prezidentu G.Nausėda.

„Diskutavome apie Vadovų Tarybų turinį, apie praktiką, kuri buvo anksčiau susiklosčiusi, nes viešumoje yra daug interpretacijų apie tai, kad yra kažkokie teisiniai režimai, kurie nustatė vienokį ar kitokį veikimo būdą.

Po Lisabonos sutarties buvo tuometinės prezidentės ir premjero susitarimas dėl dalinimosi atstovavimu Vadovų Taryboje priklausomai nuo darbotvarkės, tai buvo tam tikras susiklostęs paprotys.

Ir dabar tai, kas vyksta šiuo metu, yra tam tikras paprotys, todėl kad darbotvarkės Vadovų Taryboje atskirais atvejais būna labai glaudžiai susijusios su Vyriausybių atsakomybe ir Vyriausybės darbu.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.

Sėkmingas ar nesėkmingas mandato įgyvendinimas gali priklausyti labiau nuo Vyriausybės veiksmų, negu kad nuo prezidento veiksmų“, – po Vyriausybės posėdžio vasario 24-ąją žurnalistams komentavo I.Šimonytė.

Ji svarstė, kad reikėtų grįžti prie diskusijų, kas – prezidentas ar ministras pirmininkas – turėtų atstovauti Lietuvai EVT, atsižvelgiant į posėdžių turinį.

„Čia sprendimų turbūt gali būti įvairių.

Yra šalių, kur šitie diskusiniai klausimai pasibaigė kažkokių įstatymų keitimais. Aš nežinau, ar šituo keliu mums reikėtų eiti todėl, kad, tiesą sakant, jokiame įstatyme nėra parašyta, kas atstovauja Lietuvai Vadovų Taryboje.

Jokiame įstatyme nėra parašyta, kas atstovauja Lietuvai Vadovų Taryboje.

Ta schema, kuri galiojo kažkada, kai prieš Vadovų Tarybą pagal darbotvarkę būdavo daugiau mažiau įvertinama, kokių klausimų krūvis yra didesnis <...> ir būdavo sprendžiama, kas turėtų atstovauti Lietuvai – ar ministras pirmininkas, ar prezidentas, turbūt kad prie tokių diskusijų grįžti būtų galima.

O ar bus noro prie jų grįžti iš prezidento pusės, aš atsakyti negaliu“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Į prezidentą kreipėsi raštu

Praėjus keletui mėnesių po šio pasisakymo premjerė pranešė savo poziciją dėl atstovavimo EVT prezidentui išdėsčiusi raštu.

„Aš esu prezidentą informavusi apie savo nuomonę jau prieš kurį laiką. Kadangi šią savaitę, pirmadienį, neįvyko prezidento susitikimas su manimi, tai aš jį taip pat informavau apie savo nuomonę šią savaitę papildomai ir raštu“, – gegužės 20-ąją Seime žurnalistams komentavo I.Šimonytė.

G.Nausėdai politikė teigė pasiūliusi prieš kiekvieną ES viršūnių susitikimą apsitarti, kas iš jųdviejų jame atstovautų Lietuvai:

„Mano nuomonė yra tokia, kad yra įmanoma prieš kiekvieną tarybą, vertinant tarybos turinį, sutarti, kieno atstovavimas konkrečiai toje taryboje duotų daugiau vertės Lietuvai.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

I.Šimonytė teigė, kad vienos ar kitos valdžios dalyvavimas EVT yra ne jai ar prezidentui aktualus klausimas.

Pasak jos, tai – „tarpinstitucinės sąrangos ir logikos klausimas“.

„Kažkada, kai vadovų tarybos buvo gana retos ir klausimai, kurie ten svarstomi, aiškiau pasidalindavo pagal turinį, viena būdavo labai ryškiai ekonominė, kita būdavo labai ryškiai geopolitinė, matyt, tų klausimų kildavo labai mažai.

Dabar Europos Sąjungos integracijai gilėjant, atsirandant daugiau bendrų sprendimų, iniciatyvų, vidaus politikos darosi labai daug.

Mano nuomone, Europos Sąjungos reikalai nėra užsienio reikalai, ir aš tos nuomonės nuosekliai laikausi tiek laiko, kiek mes esame Europos Sąjungoje.

Didžioji dalis darbotvarkės vis dėlto yra vidiniai klausimai.

Ir manau, kad Vyriausybės kanceliarija arba Ministro pirmininko tarnyba, kuomet koordinavo šitą procedūrą iki 2009 metų, tai buvo logiškesnis sprendimas, negu kai tai daro Užsienio reikalų ministerija, kadangi užsienio reikalai, santykiai su trečiosiomis šalimis yra viena, bet didžioji dalis darbotvarkės vis dėlto yra vidiniai klausimai“, – dėstė premjerė.

Ji sakė girdinti oponentų argumentus, kad prezidentas atstovauja valstybei, bet pažymėjo, kad „premjeras atstovauja Vyriausybei, o tas darinys vadinasi valstybių ir vyriausybių vadovų taryba“.

„To irgi nereikėtų pamiršti“, – pridūrė I.Šimonytė ir reiškė viltį, kad su prezidentu dėl visko sutars Konstitucijos rėmuose.

Prezidentas užleisti vietos EVT neketina

Anksčiau Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai prezidentą ir premjerę paragino patiems sutarti, kas turėtų atstovauti Lietuvai artimiausioje EVT.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Jų paskelbtoje pozicijoje G.Nausėda ir I.Šimonytė raginami „sutelkti jėgas ir iki kito Europos Vadovų Tarybos posėdžio birželio mėnesį susitarti dėl tinkamiausio Lietuvos atstovavimo ginant Lietuvos interesus Europos Vadovų Taryboje, atsižvelgiant Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose svarstomus klausimus“, rašo BNS.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, konservatoriai ėmė kelti, laimėję Seimo rinkimus.

Jie buvo užsiminę apie galimybę priimti specialų įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija.

Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Vadovų Taryba
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Vadovų Taryba

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

Oponentai taip pat pabrėžia, kad rotacijos ES viršūnių susitikimuose netaiko nė viena šalis, daug derybų ten yra tęstinės.

Dalis teisininkų ir politikų sako, kad prezidento nustūmimas prieš jo valią nepagrįstai apribotų jo konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir atstovauti Lietuvos valstybei.

Prezidentas G.Nausėda anksčiau nurodė, jog Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose ketina atstovauti ir toliau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“