Pateikiame 10 svarbiausių usnews.com išskirtų tikslų, kurių NATO šalys sieks susitikime Varšuvoje.
1. 4 batalionai Lenkijai ir Baltijos šalims
Šią karinę galią turėtų sudaryti apie 2000 karių. Idealiu atveju – 4000. Vokietija, JAV, Jungtinė Karalystė jau sutiko vadovauti trims batalionams. Višegrado ketvertas (Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija) skirs 600 savo karių. Prie šių šalių turėtų prisijungti ir Kanada, kurios kariai tikriausiai bus dislokuoti Latvijoje.
Sunkumai, su kuriais susidūrė aljansas, ieškodamas batalionams vadovauti norinčių valstybių, nepridėjo patikimumo NATO vienybės įvaizdžiui. Sprendimas Varšuvoje turėtų įtikinti, kad aljansas rimtai žiūri į rytinio flango gynybos stiprinimą.
2. Aktyvesnis dalyvavimas migrantų krizės valdyme
Nuo vasario mėnesio NATO siųsti laivai dalyvauja misijoje Egėjo jūroje. Šis patruliavimas prisidėjo prie migrantų srauto mažėjimo. JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija norėtų tęsti sėkminga operacija, tačiau Turkija siekia daugiau dėmesio Rusijos aktyvumui Juodojoje jūroje.
Tiesa, šios iniciatyvos neturėtų trukdyti viena kitai, nes NATO gali saugoti savo įtaką ir Viduržemio jūroje, ir Juodojoje jūroje. Šiems veiksmams prireiks ir Lenkijos bei Baltijos valstybių paramos. Jei rytinio flango šalys parems pietinio saugumo stiprinimą, galima tikėtis visuotinio sutarimo.
Varšuvoje bus sprendžiamas migrantų krizės valdymas rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
3. Išsaugoti atvirų durų politiką
Juodkalnija užbaigė NATO narystės derybas gegužės mėnesį ir dabar laukia 28 aljanso narių sutarties ratifikavimo. Tai ženklas Maskvai, kad NATO nereaguos į jos pasipiktinimą dėl aljanso plėtros. Tiesa, JAV ambasadorius NATO Douglasas Lute'as skeptiškai atsiliepė apie kitus galimus plėtros variantus.
Susitikimas Varšuvoje turėtų patvirtinti, kad NATO išlaiko atvirų durų politiką. Gruzija pasiekė visų jai keltų karinių reikalavimų, tačiau išlieka Rusijos spaudimo įkaite. Makedonija taip pat galėtų mėginti praverti NATO duris, tačiau jai trukdo konfliktas su Graikija.
Serbijos karinės pajėgos taip pat svarsto galimybę pradėti platesnio bendradarbiavimo su NATO procesą, nors į tai ir skeptiškai žvelgia šalies politinis elitas.
Po politinių pasikeitimų Ukrainoje palaikymas narystei NATO išaugo nuo 15 iki 50 proc. Visos šios šalys viltingai žvelgia į susitikimą Varšuvoje ir norėdama nesuteikti Rusijai nepasitikėjimo kortos, NATO turės pasiųsti teigiamą ženklą galimoms narėms.
4. Patvirtinti įsipareigojimus Afganistane
NATO pradėjo savo Resolute Support (Ryžtingos paramos) misiją Afganistane, treniruodama ir aprūpindama šios šalies karius, 2014 metais. Ryškiausia šios paramos išraiška buvo ir išlieka amerikiečių karių dalyvavimas Afganistane.
Varšuvoje turėtų būti nuspręsta išsaugoti dabartinį karių kiekį iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad planas sumažinti amerikiečių karių skaičių nuo 9800 iki 5500 nepavyks.
Šiuo metu Afganistane veikia 12 000 aljanso karių. Norint mažinti šį skaičių teks didinti paramą sunkiai talibų puolimą atremiančioms Kabului pavaldžioms karinėms pajėgoms.
5. Ryškesnis vaidmuo kovoje su „Islamo valstybės“ teroristais
Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado sukeltas chaosas ir „Islamo valstybės“ veiksmai Irake sukėlė vieną didžiausių pasaulio istorijoje migrantų krizių. NATO privalo vaidinti svarbesnį vaidmenį šios krizės suvaldyme.
Aljansas šiuo metu rengia 500-600 Irako karių Jordanijoje, tačiau Irako premjeras Haideras al Abadi jau prašo NATO rengti karius Irakui ir jo teritorijoje.
Turkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Nyderlandai jau dalyvavo rengiant oro antskrydžius prieš „Islamo valstybę“, tačiau reikalingas ir dar platesnis dalyvavimas. Varšuvoje turėtų būti patvirtintas aktyvesnio dalyvavimo planas, kurio esminis tikslas – „Islamo valstybės“ sutriuškinimas.
6. Stabilumo Libijoje išsaugojimas
Sausio mėnesį suformuota Libijos vienybės vyriausybė išsyk prašė NATO pagalbos užtikrinant šalies saugumą nuo „Islamo valstybės“ įtakos plėtros. 2011 metų invazijos Libijoje klaida tapo apleistas vėlesnis stabilumo užtikrinimas.
Šios britų ir prancūzų klaidos pasekmė – politinis susiskaldymas, radikalizacijos pavojus ir Europos krantus iš Libijos pasiekiančių migrantų minios.
NATO interesas Libijoje – šalies stabilumas. Aljansas Varšuvoje turės pritarti didesnei karinei paramai ir karo laivų siuntimui, kurie užtikrintų, jog bus užkirsti keliai žmonių kontrabandai ir kitiems Libijos pakrantėje vykdomiems nusikaltimams.
Kaip ir Afganistano atveju, ši parama Libijai pareikalaus didesnio amerikiečių įsipareigojimo.
7. Dėmesys kibernetinėms atakoms
Prieš 6 mėnesius Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos energetikos sistemą ir paliko be elektros tūkstančius ukrainiečių. Šis incidentas sukėlė ir NATO valstybių susirūpinimą dėl energetinius tinklus valdančių programų saugumo.
Prieš kelis metus NATO atstovai viešai prabilo, kad kibernetinę ataką prieš aljanso narę laikys tokia pačia rimta ataka kaip ir karinės intervencijos atveju. Kibernetinis karas tapo pripažinta sąmoningos agresijos forma.
Spartesnius pasikeitimus skatina ir tai, kad tobulėja ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano ar Šiaurės Korėjos kompiuteriniai įsilaužėliai. Varšuvos susitikime turėtų būti aptarta bendra atgrasymo strategija, kuri remtųsi JAV kibernetinio saugumo patirtimi.
8. Glaudesni ryšiai su Švedija ir Suomija
Gegužės mėnesį neutralumą skelbiančios Švedija ir Suomija siuntė savo užsienio reikalų ministrus į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą. Šalių premjerai dalyvaus ir darbiniuose pietuose Varšuvoje.
Švedija prieš kelias savaites ratifikavo įstatymą, kuris leidžia NATO karinėms pajėgoms žengti į jos teritoriją karinių pratybų ar krizinės situacijos atveju.
Švedijos ir Suomijos padėtis ir parama strategiškai svarbi Rusijos grėsmę jaučiančių Baltijos valstybių saugumui. Abi šalys taip pats susidūrė su karinėmis ir diplomatinėmis Kremliaus provokacijomis.
Visuomenės nuomonė tiek Švedijoje, tiek Suomijoje vis dar nepalanki šalių narystei aljanse, tačiau susitikime Varšuvoje turėtų būti patvirtinta glaudesnių ryšių būtinybė.
9. Parama Ukrainos karinių pajėgų modernizavimui
Po Velso susitikimo 2015-aisiais NATO inicijavo šešių fondų, padedančių modernizuoti Ukrainos karines pajėgas, įkūrimą. Šios programos padėjo Ukrainai modernizuoti kontrolės, komunikacijos technologijas, logistikos sistemas, kibernetinio saugumo sistemą, sukurti grįžusių karių integracijos į visuomenę ir medicininės pagalbos sistemas.
NATO padeda Ukrainai vis labiau atitikti aljanso keliamiems reikalavimams, nors svajonė apie narystę dar atrodo sunkiai pasiekiama. Ukraina itin trūksta patirties ir karinių pajėgumų, kad būtų atremiamos hibridinio karo atakos, kurias Rusija provokuoja Donbase.
Varšuvoje turėtų būti paskelbta apie dar glaudesnį NATO ir Ukrainos karinių pajėgų bendradarbiavimą, atremiant Rusijos karines provokacijas arba priverčiant Kremlių mokėti kuo didesnę kainą agresijos atveju.
10. Sukurti vieningą Juodosios jūros laivyną
Trys dabartinės NATO valstybės (Rumunija, Turkija ir Bulgarija) bei partnerė Gruzija dalinasi Juodąja jūra su Rusija. Visos keturios valstybės nerimauja dėl agresyvaus Rusijos veikimo šiame regione. Turkija taip pat piktinasi ir tuo, kad ši grėsmė ignoruojama dėl migrantų srautų stabdymo Egėjo jūroje.
Rusijos karo lėktuvai rengia įžūlius skrydžius netoli JAV karo laivų tiek Baltijos, tiek Juodojoje jūroje. Nors egzistuojantys susitarimai riboja NATO veikimą Juodojoje jūroje, bet aljansas gali plėsti savo įtaką ir netiesioginėmis priemonėmis.
Rumunija pasiūlė sukurti Bendras Juodosios jūros pajėgas, kuriose dalyvautų suinteresuotos valstybės. Šis siūlymas turėtų būti svarstomas Varšuvoje. Susitikime NATO pabrėš savo interesą stiprinti saugumą Juodosios jūros regione bei kurti bendras jūrines pajėgas.
