Emma, paskutinis žinomas 19-ojo amžiaus vaikas, dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę mirus amerikietei Susannah Mushatt Jones, iš kurios ji perėmė seniausio žmogaus pasaulyje titulą.
Ir kaip šį savaitgalį matė pas ją apsilankę AFP žurnalistai, E.Morano visai gali viršyti Jeanne Calment rekordą.
Ši prancūzė 1997-aisiais mirė išgyvenusi 122 metus ir 164 dienas – būdama seniausias žinomas žmogus.
E.Morano buvo prigulusi savo pirmo iš dviejų dienos pogulių, kai pas ją jos butuke Verbanijos miestelyje prie Madžorės ežero Šiaurės Italijoje apsilankė AFP.
Tačiau jos slaugytoja neabejojo, kad ji norėtų dar sykį nusifotografuoti.
Vos prabudusi ji atsisėdo ant lovos krašto ir ėmė šypsotis objektyvui.
„Aš laikausi puikiai, kas jūs?“
Apsikabinusi siuvinėtą pagalvę, kurią gavo per savo 116-ąjį gimtadienį praėjusiais metais, ji kalbėjo vos girdimu, bet tvirtu balsu.
„Aš laikausi puikiai, kas jūs?“ – pasakė ji, patvirtindama savo gydytojo ir giminaičių žodžius, kad rekordininkės statusas dar labiau padidino ir taip nepaprastą jos gyvybingumą.
Nepaprastas E.Morano ilgaamžiškumas ir, bendrai, didelis šimtamečių skaičius Italijoje kelia didelį mokslininkų susižavėjimą.
E.Morano, vyriausias iš aštuonių vaikų, gimė 1899 metų lapkričio 29-ąją. Ji pergyveno savo jaunesnius brolius ir seseris: paskutinė jos sesuo mirė prieš penkerius metus, būdama 102 metų amžiaus.
Dabar ja rūpinasi dvi pagyvenusios dukterėčios, kurioms padeda slaugytoja kolumbietė.
E.Morano nevaikšto, gerai nemato, todėl negali žiūrėti televizijos, ir, kaip pranešama, pastaruosius 25 metus nebuvo išėjusi iš savo buto.
Daugumą to laiko E.Morano kartą per savaitę aplanko jos gydytojas Carlo Bava, kuris ir pranešė jai apie jos dabartinį rekordininkės statusą. Jis sakė, kad jo pacientė tokiu statusu labai didžiuojasi.
C.Bava padėjo atkreipti pasaulio dėmesį į neįprastą dietą, kuri padėjo – ar bent jau nesutrukdė – jo pacientei sulaukti tokio amžiaus.
Priešingai visai medicininei išminčiai, E.Morano paprastai vengia daržovių ir suvalgo po mažiausiai vieną žalią kiaušinį per dieną, be to, reguliariai renkasi žalios mėsos tartarą.
Jos potraukis gryniems baltymams dera su įpročiu pasmaližiauti: vakarais ji mėgaujasi obuolių tyre ir sausainiais, o lankytojai dažnai atneša pyrago „Colomba“, kuriam naudojama daug kiaušinių ir sviesto ir kuris italams asocijuojasi su Velykomis, arba panašių kalėdinių gardumynų „Pannetone“ ir „Pandoro“.
90 metų trunkantis įprotis valgyti kiaušinius
Pernai viename interviu E.Morano savo ilgaamžiškumą aiškino tuo, kad 1938 metais, netrukus po ankstyvos savo vienintelio sūnaus mirties, paliko smurtavusį vyrą.
Tai buvusi nelaiminga santuoka. Prieš daug metų tikroji jos meilė išėjo į Pirmąjį pasaulinį karą ir nebegrįžo.
Palikti vyrą nebuvo lengvas dalykas 4-ojo dešimtmečio Italijoje, kur Bažnyčia vaidina dominuojamą vaidmenį, ir E.Morano neliko kitos išeities, tik dirbti džiuto maišų fabrike, kad išlaikytų save.
Įprotis valgyti kiaušinius atsirado tada, kai jai 20 metų amžiuje buvo diagnozuota mažakraujystė ir gydytojas patarė suvalgyti tris kiaušinius per dieną: du žalius ir virtą.
Tokio režimo ji laikosi 90 metų. Kaip ir kitų įpročių: net ir dabar ji kasdien keliasi aštuntą, pietauja 11-tą ir vakarieniauja šeštą.
Po abiejų pagrindinių valgymų ji nemažai nusnaudžia, o nakties miego eina vienuoliktą, prieš tai užkandusi.
Tokios rutinos ketina laikytis ir toliau, sakė ji per savo 116-ąjį gimtadienį lapkričio mėnesį. „Aš laikausi puikiai, laikausi puikiai ir kol taip bus, liksiu su jumis“, – sakė ji.
