12 garsių demonstracijų, pakeitusių istorijos tėkmę

Eitynės už mokslą

2017-aisiais, pasauliui minint Žemės dieną, maždaug 100 tūkst. žmonių susirinko į eitynes už mokslą Vašingtone.

Tai buvo nepartinis renginys, kurio dalyviai ragino JAV vyriausybę priimti sprendimus remiantis moksliniais įrodymais – ypač kalbant apie kovą su klimato kaita ir visuomenės sveikatą.

Eitynes už mokslą įkvėpė Donaldo Trumpo veiksmai jam tapus JAV prezidentu. D.Trumpas išvedė JAV iš Paryžiaus klimato susitarimo, panaikino taisykles dėl taršos mažinimo ir nukirpo finansavimai ne vienai mokslo ir tyrimų agentūrai.

„Scanpix“/AP nuotr./Eitynės už mokslą Niujorke

Eitynės vyko ne tik Vašingtone, bet ir dar daugiau nei 600-uose miestų visame pasaulyje. Visose šiose demonstracijose, organizatorių teigimu, dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių.

Moterų eitynės Vašingtone

Kiek anksčiau, dieną po to, kai D.Trumpas buvo inauguruotas prezidentu, daugiau nei 470 tūkst. žmonių išsileido į eitynes už moterų eitynes ir prieš D.Trumpo elgesį bei seksistinius jo pareiškimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Moterų eitynės Vašingtone 2017 metais

Protesto akcija sulaikė pasaulyje visame pasaulyje, o panašūs mitingai vyko dar 81 kitoje šalyje. Skaičiuojama, kad vien JAV įvairiuose miestuose žygiavo 3-5 mln. žmonių, o tai reiškia, jog tai buvo didžiausia vienos dienos demonstracija Amerikos istorijoje.

Reformacija

Europos istorijoje gilią žymę palikusi Reformacija prasidėjo nuo tylaus ir labai tvarkingo protesto, kurį surengė vienintelis žmogus. Martinas Lutheris 1517 metų spalio 31-ąją prikalė prie Vitenbrergo pilies bažnyčios durų 95 tezes, kuriomis skatino pradėti diskusiją apie katalikybę.

„Scanpix“/AP nuotr./Martinas Lutheris

Lutherio tezės greitai pasklido po visą Vokietiją ir Europą, bet po kelerių metų M.Lutheris buvo atskirtas nuo bažnyčios, o žemyne jo idėjos ir priešinimasis joms sukėlė žiaurių karų.

Bastilijos šturmas

Prancūzijos revoliucijos simboliu tapo įvykiai vienintelę dieną – 1789 metų liepos 14-ąją. Tada minia paryžiečių įsiveržė į Bastiliją – Paryžiaus tvirtovę, o revoliucija galiausiai baigėsi sėkmingai.

Šiandien Prancūzijoje kiekvienais metais liepos 14 dieną minima Bastilijos paėmimo diena.

M.Gandhi druskos žygis

Mahatma Gandhi nebuvo patenkintas Britų imperijos centrinės valdžios veiksmais Indijoje ir 1930 metais pats leidosi į 23 dienas užtrukusį žygį pakrantės link – kad pats rinktų savo druską. Tai pagal karališkuosius įstatymus buvo draudžiama.

Vida Press nuotr./Mahatma Gandi 1931 m.

Daugiau nei 60 tūkst. žmonių, įskaitant patį M.Ganghi, buvo įkalinti už dalyvavimą tokiame žygyje. Bet ši akcija pasaulio simpatijas pastūmėjo indų link, o britus imta kritikuoti. Tiesa, Indija tik 1947 metais tapo nepriklausoma – kaip ir Pakistanas.

Bostono arbatėlė

Skamba gal ir keistai, bet „Bostono arbatėle“ vadinama 1773 metais įvykusi trylikos britų kolonijų Šiaurės Amerikoje protesto akcija prieš Londono mokesčių politiką. Grupė kolonistų aktyvistų įsiveržė į britų laivus Bostono uoste ir išmetė į jūrą arbatžolių krovinį.

Toks protestas užtruko vos tris valandas, bet britų reakcija represijų pavidalu įkvėpė vėlesnę Amerikos revoliuciją.

Nacionalinė protestų diena PAR

Prieš apartheidą nukreipta Nelsono Mandelos vedinų aktyvistų demonstracija-streikas įvyko 1950 metų birželio 26-ąją. Taip protestuota prieš naują įstatymą, iš esmės leidusį vyriausybei tirti bet kokią politinę partiją ar organizaciją.

„Scanpix“ nuotr./Nelsonas Mandela (1990 m.)

Tądien šimtai tūkstančių Pietų Afrikos Respublikos gyventojų ne ėjo į darbą, o liko namuose. Tokia taktika ne kartą naudota ir vėliau. Iki 1994-ųjų PAR birželio 26-ąją buvo minima Nacionalinė laisvės diena.

Žygis į Vašingtoną

Istorinę savo kalbą „Turiu svajonę“ Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis pasakė būtent per šią 1963 metų rugpjūčio demonstraciją, kai į Vašingtoną pasisakyti už rasinę lygybę susirinko daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

„Scanpix“ nuotr./Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis Vašingtone

Teigiama, kad šis protestas paskatino tuometį JAV prezidentą Johną F.Kennedy inicijuoti įstatymų dėl pilietinių teisių apsaugos priėmimą.

Įvykiai Tiananmenio aikštėje

Mažiausiai milijonas žmonių, daugelis jų – studentai, 1989 metais buvo užėmę centrinę Tiananmenio aikštę komunistinės Kinijos sostinėje Pekine ir reikalavo demokratinių reformų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tiananmenio aikštės protestai

Protestas tęsėsi septynias savaites, bet tada režimas netikėtai pasiuntė į Tiananmenio aikštę tankus ir išvaikė aktyvistus. Tikslių duomenų nėra, bet manoma, kad tada režimo pajėgos nužudė kelis šimtus protestuotojų – susidorojimą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Protestai prie Berlyno sienos

Betoninis barjeras Rytų ir Vakarų Berlyną skyrė 28 metus, bet sugriuvo per du mėnesius.

„Scanpix“ nuotr./Berlyno sienos griuvimas

1989-aisiais per Šaltąjį karą suskaldytoje Vokietijoje protestai vis labiau plėtėsi, kol galiausiai lapkritį pasaulis išvydo, kaip ant Berlyno sienos glėbesčiuojasi šimtai žmonių.

Protestai prieš karą Irake

Prieš JAV planus – kaip vėliau paaiškėjo, paremtus melagingu pretekstu – įsiveržti į Iraką 2003 metų pradžioje visame pasaulyje protestavo milijonai žmonių. Invazija, tiesa, vis tiek įvyko.

Didžiausios minios susirinko Londone vasario 15-ąją, kai mažiausiai milijonas žmonių susirinko į didžiausią politinę demonstraciją Jungtinės Karalystės istorijoje.

Oranžinė revoliucija

2004 metų pabaigoje šimtai tūkstančių ukrainiečių užplūdo Maidano aikštę Kijevo centre ir pradėjo protestą dėl, jų teigimu, suklastotų šalies prezidento rinkimų rezultatų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oranžinė revoliucija

Demonstracijos tęsėsi 12 dienų, kol galiausiai valdžia sutiko su aktyvistų reikalavimais ir paskelbė, kad antrasis rinkimų turas vyks iš naujo. Per naują balsavimą jau nugalėjo ne prorusiškas Viktoras Janukovyčius, o provakarietiškas Viktoras Juščenka.