Apie laboratoriją Uhane, kuris buvo tapęs pirmuoju infekcijos židiniu, kalba ne vien D.Trumpas ir M.Pompeo, bet ir kiti politikai, žvalgybos analitikai, sveikatos specialistai bei sąmokslo teorijų plėtotojai.
Kinijos pareigūnai jau daug mėnesių tvirtina, kad virusas greičiausiai ėmė sklisti iš Huanano jūros gėrybių turgaus. Esą ankstyvų infekcijų klasteris turėjo kontaktą su šiuo turgumi, o čia buvo parduodama daug laukinių gyvūnų, iš kurių virusas ir persimetė į žmones.
Panašius simptomus sukeliantys SARS ir MERS virusai susiformavo, kai koronavirusas iš šikšnosparnio peršoko į kitą gyvūną, o iš pastarojo – į žmoniją.
Logika kaip ir aiški. Bet ne viskas taip paprasta: išsamesnė pirmųjų užsikrėtimų virusu analizė liudija, kad viruso kilmę nustatyti sunkiau, nei manyta.
Tikrai ne biologinis ginklas
Antai Naujosios Anglijos medicinos žurnale paskelbtas tyrimas parodė, kad iš pirmųjų 425 užsikrėtusiųjų tik 45 proc. turėjo ką nors bendra su Uhano turgumi.
Po dar vienos studijos, paskelbtos žurnale „The Lancet“, paaiškėjo, kad su turgumi nesusiję trys iš keturių pirmųjų infekcijos atvejų.
„Mano nuomone, virusas, prieš iškeliaudamas iš turgaus, į jį atkeliavo“, – pareiškė Danielis Lucey, pandemijų ekspertas Džordžtauno universitete.
Negana to, „The Washington Post“ autorius Joshas Roginas paviešino du 2018-ųjų diplomatinius JAV valstybės departamento pranešimus, kuriuose pareigūnai įspėjo apie saugumo problemas Uhano virusologijos institute – laboratorijoje, tiriančioje šikšnosparnių nešiojamus koronavirusus.
Žinoma, iškart sukruto įvairiausių alternatyvių teorijų mėgėjai. Jie vienas po kito klausė: ar virusas yra biologinis ginklas? Ar virusas – mokslinio eksperimento rezultatas? O gal viruso mėginys tiesiog „paspruko“ iš laboratorijos?
Kol kas tikrai aišku tai, kad nė vienas mokslininkas nemano, jog naujasis koronavirusas buvo sukurtas kaip biologinis ginklas. Tokių ginklų ekspertas Marilando universitete Miltonas Leitenbergas griežtas: „Tikrai ne.“
Daugelis specialistų sutinka, kad naujasis koronavirusas – natūralaus proceso išdava. Vis dėlto Kinijos vyriausybės uždarumas ir faktas, kad šalia Uhano turgaus iš tiesų veikia dvi laboratorijos, verčia užduoti papildomus klausimus.
Mažiausiai dvi laboratorijos
Uhane koronavirusus, kurių šaltinis – šikšnosparniai, tiria mažiausiai dvi laboratorijos – jau minėtas Uhano virusologijos institutas (UVI) bei Uhano ligų kontrolės ir prevencijos centras (ULKPC).
UVI nuo Huanano jūros gėrybių turgaus nutolęs beveik 13 km, o ULKPC – kone už kampo.
Tiesa, šiose laboratorijose vykdomi skirtingi tyrimai. UVI laboratorija – pirmoji Kinijoje, gavusi aukščiausio laipsnio tarptautinį biologinių tyrimų saugos sertifikatą (BSL-4). Be to, UVI yra ir BSL-3 bei BSL-2 lygio laboratorijos, o ULKPC veikia tik BSL-2 lygio įstaiga.
„BSL-2 – tai, ką mes laikome laboratorija, – aiškina Kolumbijos universiteto Niujorke virusologė Angela Rasmussen. – Darbuotojai vilki specialius kostiumus, dėvi pirštines.“
Tai reiškia, kad BSL-2 lygio laboratorijose saugumas svarbus, tačiau ne maksimaliai. Anot A.Rasmussen, taip yra dėl to, kad „šikšnosparnių koronavirusai retai užkrečia žmogaus ląsteles ir nėra laikomi svarbiais potencialiais patogenais, nes nesiplečia“.
Vis dėlto abi kiniškos įstaigos pastaraisiais metais sulaukė kritikos dėl saugumo protokolų nesilaikymo. Pernai gruodį pasirodžiusiame įraše matyti, kaip garsus ULKPC tyrėjas Tian Junhua be tinkamos apsaugos lauke gaudo šikšnosparnius.
O JAV diplomatai minėtuose 2018-ųjų pranešimuose rašė apie UVI esančią BSL-4 lygio laboratoriją – esą patys jos mokslininkai pripažino, kad trūksta tinkamai parengtų specialistų, kurie galėtų saugiai dirbti.
Tiesa, A.Rasmussen nenori sureikšminti šių įspėjimų: „Absoliučiai kiekviena BSL-4 lygio laboratorija JAV kažkurioje vietoje klumpa dėl saugumo ir nedaro visko taip, kaip reikėtų.“
Svarbu ir tai, kad pernai apie laboratorijų trūkumus skelbė pačios Kinijos mokslininkai – esą technikai nepasiruošę, trūksta inžinierių.
JAV diplomatai minėtuose 2018-ųjų pranešimuose rašė apie UVI esančią BSL-4 lygio laboratoriją – esą patys jos mokslininkai pripažino, kad trūksta tinkamai parengtų specialistų, kurie galėtų saugiai dirbti.
Jau po to, kai buvo atrastas naujasis koronavirusas, valstybinis laikraštis „Global Times“ paskelbė apie naujas vyriausybines gaires, skirtas „chroniškų problemų laboratorijose sprendimui“.
Bet tame pačiame straipsnyje rašoma ir tai, kad kai kurios laboratorijos esą „neskyrė tinkamo dėmesio biologinių atliekų tvarkymui“.
Ar tai reiškia, kad saugumo spragos galėjo leisti naujajam koronavirusui ištrūkti iš laboratorijos taip, kaip ištrūko SARS, nors ir jau po to, kai buvo identifikuotas? Galbūt – ir JAV laboratorijose užfiksuojama nemažai tokių incidentų.
Kinijoje patikimų duomenų, kuriuos būtų galima lyginti su amerikietiškais, nėra. Bet viena geriausių pasaulyje koronavirusų eksperčių laikoma Shi Zhengli, dirbanti UVI, kovą pareiškė, kad viruso „pabėgimas“ galėjo įvykti.
Ji „Scientific American“ pareiškė, kad protrūkio pradžioje pati savęs klausė: „Ar šie koronavirusai negalėjo ištrūkti iš mūsų laboratorijos?“ O UVI laboratorijoje per pastarąjį dešimtmetį iš tiesų surinkta dešimtys tūkstančių koronavirusų.
Mokslininkė greitai pakeitė nuomonę – arba buvo priversta ją pakeisti. Shi Zhengli jau neigia, kad UVI laboratorija kuo nors prisidėjo prie protrūkio.
Kliūtis virusui – ne vien saugumo protokolai
Saugumo protokolai – ne vienintelis barjeras tarp viruso mėgintuvėlyje ir infekcijos, žudančios tūkstančius.
Kad taip būtų, koronavirusas turi gebėti užkrėsti žmones (ar kitus gyvūnus, kurie gali užkrėsti žmones), o ši infekcija turi būti pakankamai galinga, kad jos iškart neatmuštų imuninė sistema. Tik taip ji gali toliau sėkmingai plisti tarp žmonių.
Daugelis šikšnosparnių koronavirusų to nesugeba. Tačiau naujasis koronavirusas gali, o naujas jis dėl to, kad anksčiau niekada nefigūravo mokslininkų tyrimuose.
Virusai, kaip ir žmonės, turi genetinius kodus, kurių dėka mokslininkai gali tikėtis atsekti jų kilmę. Dar vasario 3 dieną žurnale „Nature“ paskelbta, kad naujasis virusas priklauso jau žinomų koronavirusų, kuriuos nešioja šikšnosparniai, šeimai.
Naujasis virusas dalinasi beveik 80 proc. genomo su originaliuoju SARS-CoV ir beveik 96 proc. – genomo – su virusu RaTG14, kurį anksčiau buvo identifikavusi Shi Zhengli komanda.
96 proc. gal ir atrodytų daug, bet tie 4 proc. randami viruso dalyje, kuri prisikabina prie žmogaus ląstelių. O kadangi jų nėra, Džordžtauno universiteto profesorius D.Lucey konstatuoja: „Tai įdomu, bet nekalbėčiau apie protrūkius tarp žmonių.“
Negana to, abu šiuos virusus skiria daug laiko. Naujojo viruso kilmei daug savo laiko skiriantis Sidnėjaus universiteto virusologas Edwardas Holmesas teigia, kad šie virusai turi bendrą protėvį, „gyvenusį labai seniai“.
„Tai reiškia, kad naujasis koronavirusas nėra kilęs iš RaTG13“, – tvirtino E.Holmesas, kuris priminė, kad už tūkstančio mylių nuo Uhano vienoje oloje buvo atrastas dar vienas panašus, į SARS-CoV-2 net panašesnis virusas.
Galbūt į miestą užsikrėtusį šikšnosparnį atgabeno kontrabandininkas. Galbūt iš šikšnosparnių virusą jau prieš kelerius metus perėmė kitas gyvūnas, taip jam leidęs pasikeisti būtent taip, kad galėtų užkrėsti žmones.
„Bet vis tiek nepakankamai panašus, kad būtų tiesioginis protėvis. Labai svarbu ir tai, kad tas kitas virusas – nei iš Uhano virusologijos instituto, nei iš apskritai Uhano“, – pridūrė mokslininkas.
Tuomet – kitas klausimas. Kaip tada pasaulį siaubiantis koronavirusas atsidūrė už tūkstančio kilometrų už artimiausio giminaičio? Paaiškinimų, kaip dažniausiai ir būna, gali būti ne vienas.
Galbūt į miestą užsikrėtusį šikšnosparnį atgabeno kontrabandininkas. Galbūt iš šikšnosparnių virusą jau prieš kelerius metus perėmė kitas gyvūnas, taip jam leidęs pasikeisti būtent taip, kad galėtų užkrėsti žmones.
Pasaulis daug ko nežino
Bet jei virusas iš Shi Zhengli laboratorijos ir nėra naujojo koronaviruso šaltinis, toje įstaigoje vis tiek pilna įvairiausių šikšnosparnių koronavirusų variantų. Tad gal nepavyko koks nors eksperimentas?
UVI laboratorijoje iš tiesų vykdomi eksperimentai (tiesa, ne patys pavojingiausi), kurių metu tyrėjai pakeičia viruso štamą ir taip paryškina patogeno natūralias savybes.
2017 metais Shi Zhengli ir jos komanda paskelbė tyrimą, kuriame atskleidė, kad rado šikšnosparnių koronavirusą, kuris gali būti perduotas tiesiogiai žmonėms. Bet A.Rasmussen, išstudijavusi medžiagą, pareiškė, kad vien tai nereiškia, jog virusas efektyviai kabinasi prie žmonių.
„Kabinimasis – tiek proceso dalis, pati viena nepasakanti daug apie viruso gebėjimą daugintis“, – teigė A.Rasmussen, pridūrusi, kad genomo analizė irgi parodė, jog nė vienas viruso mėginys negalėjo būti pakeistas, kad gimtų COVID-19 sukeliantis virusas.
Tiesa, tai tik viena studija. UVI skelbė dešimtis tyrimų, o „The Washington Post“ kalbinti JAV ekspertai, stebėję eksperimentus, teigė, kad apsaugos priemonės nebūtinai buvo efektyvios – tiek olose gaudant šikšnosparnius, tiek laboratorijoje.
Pasaulis nežino, kas konkrečiai buvo veikiama tose dviejose Uhano laboratorijose, o nenustačius paties pirmojo infekcijos atvejo ir neturint daugiau duomenų apie viruso evoliuciją, viskas yra tik hipotezės.
Tokie tyrimai galbūt padidina atsitiktinio užkrato paskleidimo riziką. Bet mokslininkų tokios teorijos ir toliau neįtikina.
„Mūsų analizė aiškiai rodo, kad SARS-CoV-2 nėra laboratorijos produktas ar tikslingai sukurtas virusas“, – pareiškė amerikietis imunologijos ir mikrobiologijos profesorius Kristianas Andersenas.
Kita vertus, visiškai atmesti galimybės, kad virusas pasklido iš laboratorijos, ekspertai nedrįsta.
Juk pasaulis nežino, kas konkrečiai buvo veikiama tose dviejose Uhano laboratorijose, o nenustačius paties pirmojo infekcijos atvejo ir neturint daugiau duomenų apie viruso evoliuciją, viskas yra tik hipotezės.
„Klausimas, ar virusas tarp žmonių plisti pradėjo atsitiktinai užsikrėtus laboratorijos darbuotojui, yra istorinis, o ne mokslinis. Į šį klausimą jau atsakys ne mokslinis tyrimas“, – mano mikrobiologas ir biosaugos ekspertas Richardas Ebrightas.
Kinijos atsakas
Visgi labiausiai prie to, kad kaltinimų Kinijai sukursčius krizę nemažėja, prisideda paties Pekino elgesys.
„Straits Times“ skelbia, kad kinų vyriausybė dar nė nebuvo pranešusi Pasaulio sveikatos organizacijai apie epidemiją, bet mokslininkams prisakė sunaikinti pirmuosius viruso mėginius.
Tada pareigūnai suskubo greitai nurodyti: protrūkis prasidėjo Uhano turguje. Tačiau įtikinamų įrodymų nepateikė – skelbiama, kad tik 33 iš 585 mėginių, paimtų turguje, buvo rastas naujasis koronavirusas.
31 iš tų 33 mėginių buvo paimti turgaus vietoje, kur prekiaujama egzotiniais gyvūnais. Bet kur tiksliai – neaišku. Galbūt viename narvų, o galbūt tualete.
Be to, keli medikai, žurnalistai ir tyrėjai, dirbantys Kinijoje, įtartinai nutilo, nors prieš kelis mėnesius aktyviai skelbė informaciją iš Uhano. „The New York Times“ sausio viduryje skelbė, kad „Kinijos mokslininkai nutraukė oficialius santykius“ su kolegomis JAV.
Kinija prašo ramybės ir leisti dirbti mokslininkams. JAV vyriausybė nenusileidžia, o amerikiečių žvalgybos bendruomenė toliau atidžiai analizuos visą naują informaciją.
Vasario 6 dieną molekulinės biomechanikos tyrėjas Botao Xiao, dirbantis Pietų Kinijos technologijos universitete, straipsnyje paskelbė, kad „žudikas koronavirusas greičiausiai išplito iš laboratorijos Uhane“. Jis irgi minėjo ankstesnius incidentus.
Kai straipsnis ėmė keliauti po pasaulį, Kinijos pareigūnai iškart paneigė, kad būta kokių nors incidentų, o Botao Xiao vėliau pranešė, kad atsiima savo žodžius – esą jis spekuliavo vieša informacija ir neturėjo tvirtų duomenų.
Kitaip tariant, Pekino elgesys neleido ir neleidžia mokslo bendruomenei atsekti viruso šaltinio ir tik pučia įtarimus.
„Visa tai atrodo kaip neįtikėtinas atsitiktinumas – kad teoriškai koronaviruso protrūkis prasideda iš šikšnosparnio tame pačiame mieste, kuriame yra ir BSL-4 lygio laboratorija, kurios saugumu susirūpinimą skelbia ne tik užsieniečiai, bet ir kinai.
Visa tai, žinoma, spekuliacijos, bet tai gana nuostabu“, – teigia Kinijos ekspertė Emily de La Bruyere.
Kinija, žinoma, prašo ramybės ir leisti dirbti mokslininkams. JAV vyriausybė nenusileidžia, o amerikiečių žvalgybos bendruomenė toliau atidžiai analizuos visą naują informaciją.
Moksliniai duomenys kol kas leidžia manyti, kad naujasis koronavirusas užgimė gamtoje – Uhano turguje ar kur nors kitur. Bet Kinija pati sau kenkia nepateikdama kuo įmanoma daugiau informacijos, kuri galėtų išsklaidyti bet kokias abejones.
