Eksperimentas atliktas bendradarbiaujant su tarptautiniu judėjimu už aukščiausius standartus žurnalistikoje „Media4change“.
Butas romei – misija neįmanoma?
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų vis dar nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų romai, rodo neseniai paviešintas tyrimas. Romai išlieka nepalankiausiai vertinama etnine grupe: su jais būti kaimynystėje nenorėtų 63 proc. gyventojų, dirbti vienoje darbovietėje – 39 proc., išnuomoti būsto – 65 proc. respondentų.
Tyrimo duomenys rodo, kad per 14 metų gyventojų pozicija dėl romų kaimynystės pakito mažiausiai iš visų nepalankiausiai vertinamų etninių ir religinių bei kitų socialinių grupių (nuo 77 proc. 2005-aisiais iki 63 proc. 2019-aisiais).
TAIP PAT SKAITYKITE: Dauguma Lietuvos gyventojų kaimynystėje nenorėtų romų, homoseksualų
Nors ponia Nijolė iš eksperimento pasitraukė pačioje jo pradžioje, vis tiek nusprendėme pasidomėti, ar iš tiesų romams taip sunku rasti būstą.
Pirmasis skambutis – buto Naujininkuose savininkams: tame būste jau gyvena senolis, kuris mielai išnuomotų laisvą kambarį kitam žmogui. Deja, ne romų tautybės. Telefonu atsiliepusi ir ilgai apie būsimą nuomininkę kamantinėjusi moteris, išgirdusi, kad ieškomas būstas romei, reagavo griežtai: „Tikrai nenuomosime.“
Žurnalistė pabandė paskambinti ir dar į keletą vietų. Cituojame pokalbius:
– Žinot, aš čia ne sau ieškau, o pagyvenusiai moteriai. Ir kai kam pasirodė problema, kad ji – romė. Ar jums nebūtų tai problema?
– Na, matot, aš norėčiau, kad čia jauna pora gyventų.
****
– (juokiasi) Sunkiai.
Akivaizdu, romų kaimynystė vis dėlto yra bene labiausiai nepageidaujama, nors dažnas ir bando tai pasakyti aptakiai.
Musulmonę pasitiko įvairiai
Vilniuje pristatyta bendrovės „Baltijos tyrimai“ daryta apklausa parodė, kad tarp nepageidaujamų kaimynų taip pat išlieka ir musulmonai. Kaip pagrindinės nepalankumo priežastys musulmonų atžvilgiu nurodyti tarptautiniai įvykiai, žiniasklaidoje išryškinami negatyvūs vaizdai, teroro išpuoliai. Ryškiausiai nepakantumo kreivė šoktelėjo po 2015-ųjų teroro aktų Paryžiuje.
Feyza – 21 metų turkė, šiuo metu baigianti studijas Lietuvoje. Hidžabą dėvinti mergina Vilniaus gatvėse sulaukia smalsių praeivių žvilgsnių. Sukuriame istoriją, esą Feyza jau penkerius metus gyvena Lietuvoje, dirba viename tarptautinių bankų.
15min žurnalistė su Feyza nusprendė pasidairyti po butus, kuriuos nuomoja žmonės be tarpininkų. Jei jie neklausė, kas ruošiasi gyventi bute, jiems nebuvo nurodyta, kad interesantė – mergina iš Turkijos.
Į pirmąjį butą, įsikūrusį Šnipiškėse, ėjome savininkui žinant, kad čia gyventi norėtų turkė. Mus pasitikęs buvo savininkas pasakojo, kad pats studijų laikais priklausė organizacijai, padedančiai turkų studentams Lietuvoje. Apie butą noriai pasakojo angliškai, iškart įspėjo apie buto trūkumus. Elgėsi draugiškai, prašė kuo greičiau pranešti, ar Feyza norės būstą nuomotis.
„Nesu išrankus, svarbiausia, kad žmogus būtų normalus – be šunų, kačių ir kad nerūkytų“, – nedidelius reikalavimus išsako buto savininkas.
***
Antrasis mūsų aplankytas butas – Šeškinėje. Savininkas žinojo, kad jame norėtų gyventi dirbanti mergina, tačiau nežinojo, jog ji – iš Turkijos. Pasitikęs mus ant šaligatvio, vidutinio amžiaus vyriškis piktai dėbteli.
– Sveiki. Čia – Feyza, kuri ieško būsto.
– O tai kas už nuomą mokės? – nė nepasisveikinęs paklausė būsto savininkas.
Šiek tiek palūkėjęs pareiškė: „Nu tai einam į vidų.“
Feyzai žvalgantis, žurnalistė su juo kalbėjo lietuviškai. Vyras mažiausiai penkis kartus pakartojo, kad „negali pažadėti, jog išnuomos“, nes nori pamatyti kitus potencialus nuomininkus. Įspėjo, kad „patalynės duoti jai negalės, nes neturi“, o „šaukštus, įrankius irgi išsiveš, nes nuomininkams maloniau savo turėti“.
Panašu, kad savininkas ieškojo priežasčių, kad Feyza nenorėtų šio buto nuomotis. Galiausiai vyras žurnalistės paklausė: „O kaip mes susišnekėsime?“. Buvo patikintas, kad Feyza mokosi lietuviškai.
Žurnalistė paskambino savininkui po kelių dienų. Jis tikino, kad butas dar laisvas, tačiau jo užsienietei nenuomos – bijo, kad nesusikalbės.
„Aš angliškai nemoku, o reikės skaitliukus nurašyti, parodyti. O per tarpininką – nesąmonė“, – sakė vyriškis.
***
Trečiojo buto Justiniškėse savininkė iškart pasiteiravo, ar žurnalistė, apsimetanti Feyzos pagalbininke, ieško būsto sau. Žurnalistė pripažino – būsto ieško užsienietė mergina.
Iš kokios šalies ji atvyko – nesiteiravo, tačiau iškart paklausė, kokias kalbas Feyza moka. Žurnalistė patiktino, kad potenciali nuomininkė mokosi lietuviškai, o ji, kaip neva jos kolegė, padeda susikalbėti. Vizito laiką pavyko suderinti dar tą pačią dieną. Buto savininkė pasitiko maloniai, tačiau apie būstą daug nepasakojo. Feyzai šiek tiek kalbant lietuviškai, savininkė šypsojosi ir pagyrė jos pastangas.
Po kelių dienų žurnalistė susisiekė su savininke – sakė, kad butas jau išnuomotas, nors internetinėje svetainėje vis dar galima rasti skelbimą.
***
Vienas iš įdomesnių skambučių, ieškant būsto Feyzai, buvo pokalbis su Antakalnyje esančio buto savininke – ji nenorėjo įsileisti merginos dėl neįprastos priežasties.
– O kas gyvens bute?
– Mergina, užsienietė, aš jai padedu ieškoti.
– Ne, šitas variantas netinka. Užsieniečiams šis butas per prastas.
– Na, bet ji neieško prabangos.
– Ne, žinokit, šitas variantas labiau berniokams, studentams tinkamas.
***
Panašu, kad dviejų butų savininkus labiau išgąsdino kalbos barjeras, o ne Feyzos tautybė.
Juodaodžiui padėjo žinomumas
Eksperimente 15min talkinti sutiko Jeanas Claude'as Edorhas – profesionalus treneris, Lietuvoje skaičiuojantis jau 11 metų. Kilęs iš Afrikos, Dramblio Kaulo Kranto, Jeanas daugiau nei 23 metus gyveno Vokietijoje, yra šios šalies pilietis. Kai kas jį atpažįsta gatvėje – mat Jeanas turi savo sporto klubą, dirba modeliu. Žurnalistė su juo pasirinko apžiūrėti butus, kuriuos nuomoja tarpininkai, nekilnojamojo turto brokeriai. Dažnas jų klausė, kas gyventų bute, todėl tekdavo šiek tiek papasakoti apie Jeaną.
Vienas brokeris, kalbėdamas su 15min žurnaliste, kuri apsimetė padedanti bičiuliui, atvykusiam iš Dramblio Kaulo Kranto, dirbančiam sporto klube, susirasti būstą, apipylė klausimais: kiek žmonių gyvens, kas gyvens? Ar ilgam? Šneka tik angliškai? Kokios tautybės? Iš kur atvykęs?
Išgirdęs, kad žmogus atvykęs iš Dramblio Kaulo Kranto, brokeris sureagavo kikenimu ir klausimu: „O jei paprasčiau tariant, tai – Nigerija? O jis darbą turi?“ – paklausė. Žurnalistei pasakius, kad vyras dirba sporto klube, klausimų banga nesibaigė: Ar turi leidimą gyventi Lietuvoje, ar reikės tame bute priregistruoti? Ar su šeima gyvens, ar vienas? Ilgesniam laikui? Ar įstengs susimokėti komunalinius mokesčius?
„Na, reikės paklausti šeimininkės, gal ir priimtų, dviem kalbom sutartį reiktų daryti. Paklausiu. Dar yra vienkartinis mokestis agentūrai. Tinka? Sutartis ne mažiau metam? Galim bandyt, dar jums perskambinsiu, ar viskas gerai, ar nebus kalbos barjero, informuosiu. Iki 300 Eur. Kažko ieškot? Turim Lazdynėliuose butą, trijų kambarių, ten gal priimtų, bet kaina 450 Eur, turbūt per daug. Sporto klube gi nedideli atlyginimai, nebent žinot, koks Dramblio Kaulo princas, turtingų tėvų vaikas būtų. Informuosiu“, – kalbėjo brokeris. Pažadėjęs perskambinti ir informuoti apie laiką, kada galima būtų apžiūrėti butą, jis taip ir neperskambino.
Jeanas Claude'as taip pat apžiūrėjo butą Vivulskio g. Čia brokerė laisvai bendravo angliškai, sutiko aprodyti būstą. Jiems susitikus, ji atpažino Jeaną, pasakojo, kad šeimininkė išvyko į Briuselį ir bet kam nenorinti patikėti savo būsto, nes tai būtų pirmas žmogus, kuris gyvens po jos. Apie šeimininkės sprendimą ji žadėjo informuoti per kelias dienas. Jeanas po šio susitikimo kiek sunerimo, kad nekiltų bereikalingų apkalbų, kadangi brokerė jį atpažino, o jis apsimetė ieškantis būsto sau vienam, todėl žurnalistė kiek vėliau paskambino brokerei ir papasakojo apie atliekamą eksperimentą ir pasveikino išlaikius tolerancijos egzaminą.
Jeanas taip pat Naujamiesty norėjo apžiūrėti dar vieną būstą. Brokerė, kalbėjusi angliškai prastai, pažadėjo perduoti užklausą geriau užsienio kalba bendraujančiam kolegai ir susisiekti su Jeanu vėliau. Vis dėlto ji to nepadarė, perskambinti pažadėjo ir to nepadarė dar viena brokerė.
Galiausiai Jeanas nusprendė apžiūrėti trečiąjį būstą. Prieš skambinant brokerei dėl jo kiek pakeitė plokštelę – šį kartą nesakė, kad yra atvykęs iš Dramblio Kaulo Kranto. Teigė esantis Vokietijos pilietis, kurį laiką gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje.
Agentė perskambino – atsiprašė gerai nekalbanti angliškai ir perdavė Jeaną į kitos brokerės, kuri jau buvo aprodžiusi vieną butą jam ir buvo išlaikiusi tolerancijos egzaminą, rankas. Tuomet jis paskambino dėl būsto, esančio Goštauto g. Prabangų būstą maloniai sutikusi aprodyti moteris iškart atpažino Jeaną ir netgi pasiūlė vyrui kelias dienas „pasimatuoti“ būstą, pažiūrėti, ar jis jame jausis jaukiai, ir tuomet apsispręsti dėl nuomos.
Brokerė: situacija gerėja
Nekilnojamojo turto agentūros „Luxorum – Real Estate“ brokerė Andra Milašauskaitė 15min teigė, kad užsieniečiams Vilniuje būstą nuomotis pamažu tampa vis lengviau. Viena to priežasčių – daugiau į darbuotojus iš užsienio investuojančios kompanijos, todėl pastarieji gali rinktis brangesnius būstus. O užsieniečiams tampant vis mokesniems, mažėja blogų patirčių.
Pasak A.Milašauskaitės, buto paieškos metu kylantys iššūkiai priklauso nuo nuomininkų pilietybės, jų pageidaujamos kainos ir laikotarpio.
„Dažnai pasitaiko, kai užsieniečiams, ne Europos Sąjungos piliečiams, reikia registruoti sutartis, pavyzdžiui, dėl vizos. Tokiu atveju savininkai tiesiog vengia oficialios nuomos. Ir ypač jei tai yra pigesni butai – iki 400 eurų“, – pasakojo brokerė.
Jos teigimu, tokiu atveju ieškoma kompromiso, pavyzdžiui, butų savininkams siūloma didesnė nuomos suma ar galimybė už juos sumokėti mokesčius, jei butas bus pradėtas nuomoti legaliai.
„Paprastai žmonės Lietuvoje yra linkę galvoti, kad gali nutikti blogiausia, remdamiesi, pavyzdžiui, pažįstamų patirtimis, todėl yra nusistatę prieš užsieniečius. Tačiau reikia nepamiršti, kad blogų patirčių būna ir su lietuviais (nuomininkais)“, – 15min tikino A.Milašauskaitė.
Paprastai žmonės Lietuvoje yra linkę galvoti, kad gali nutikti blogiausia, remdamiesi, pavyzdžiui, pažįstamų patirtimis, todėl yra nusistatę prieš užsieniečius. Tačiau reikia nepamiršti, kad blogų patirčių būna ir su lietuviais nuomininkais, – tikino A.Milašauskaitė.
Ji pridūrė, kad užsieniečių šeimoms su mažamečiais vaikais, kaip ir lietuviams, kyla problemų, nes reikia registruoti sutartis, o ne visi butų savininkai nori tai daryti.
Pasak brokerės, savininkų nusiteikimas išnuomoti būstą labai priklauso ir nuo potencialių nuomininkų išsilavinimo. Štai, pavyzdžiui, mokytojui iš Prancūzijos didelių problemų rasti būstą nekiltų, o darbininkui iš Ukrainos paieškos galėtų užtrukti.
„Stengiamės, kad savininkai susipažintų su nuomininkais (iš užsienio). Dažnai susitikę jie pakeičia nuomonę“, – teigė A.Milašauskaitė ir pridūrė, kad vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau baimių.
Ar kalbos barjeras – kliūtis išsinuomoti butą? Brokerė tikina, kad situaciją gerina susikalbėti padedančios mobiliosios programėlės ar visiems gerai žinomas „Google“ vertėjas.
A.Milašauskaitė būsto ieškantiems užsieniečiams visų pirma rekomenduoja susirasti patikimą brokerį. Pasak jos, vertėtų ir mokytis lietuvių kalbos bei realiai įvertinti galimybes: ne visada galima rasti gražų butą už nedidelę kainą.
