Savanoriai apmoko vietinius
„Fraikor“ – įvairiai vertinamas, bet dėl drąsos ir disciplinos gerbiamas padalinys, kurio užuomazgos prasidėjo dar 2014 metais.
Pasak vado, prieš penkerius metus buvo sukurtas savarankiškas padalinys, kuris per šį laiką daugiau kaip dvejus metus rotuodamasis praleido priešakinėse linijose.
Dalinio tikslas – padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, žvalgyti priešininko teritoriją iš oro. Šalia kovos fronte „Fraikor“ kariai Charkovo gyventojams organizuoja mokymus, kurių metu moko karinių pradmenų, taktinės medicinos ir kaip elgtis karinės ar kitokios agresijos atveju. Į panašaus pobūdžio mokymus susirenka šimtai gyventojų.
„Fraikor“, maždaug kuopos dydžio darinys, bendradarbiauja su įvairiomis Ukrainos struktūromis. Kartais tai vyksta atliekant ir neoficialias užduotis. Dėl savo naudojamos simbolikos, išvaizdos ir pažiūrų jie kartais kritikų vadinami neonaciais. Patys „Fraikor“ nariai asociacijas su neofašistais griežtai neigia ir save vadina nacionalistais ir patriotais.
Paaugliai ir senoliai pina maskuojamus tinklus
Į nedidelę salę miesto centre renkasi senjorai. Patalpa didelė – bene ketvirtis šimto kvadratinių metrų, tačiau vietos čia nedaug. Viskas nukrauta maišais, kuriuose – žalsvos medžiagos skiautės ir skutai. Keliolika moterų ir vyrų po darbų veria sunkias duris ir vos įžengę sveikinasi su bičiuliais.
Viduryje patalpos – didelis stalas, ant kurio guli žirklės, medžiagos gabalai ir įvairios virvutės. Šalia sienos – 3 metrų ilgio ir 2 metrų aukščio karkasas, ant kurio įtemptas žvejybinis tinklas. Ateinančias kelias valandas šiame kambaryje vyks neskubus darbas rišant maskuojamąjį tinklą kariams. Darbas, kuris labiau panašus į gerų bičiulių pasibuvimą.
Kitoje salėje tokį pat vakarą pindamos tinklą leidžia jaunos merginos. Visi šie žmonės priklauso apie šimtą žmonių vienijančiai savanorių organizacijai, kuri nuo karos pradžios kariams fronte pina maskuojamuosius tinklus technikai ir žmonėms. Anksčiau jie rišdavo ir kostiumus snaiperiams bei žvalgams, tačiau vėliau dėl pagerėjusio kariuomenės aprūpinimo poreikis išliko tik tinklams.
Pagamino tūkstančius tinklų
Šie gaminami dviejų rūšių, priklausomai nuo metų sezono. Žiemą – iš baltos medžiagos, o metui be sniego – žalsvi ir pilki. Pradžioje ant karkaso įtempiamas žvejybinis tinklas su didelėmis akimis. Vėliau jo kraštai aprišami virvute, kad įgautų standesnę formą. Kitas etapas – skirtingose vietose pririšamos tamsios medžiagos juostos. Vėliau pritvirtinamos šviesesnės ir trumpesnės skiautės. Taip formuojamas maskuojamas raštas.
Jeigu vakare susirenka daugiau žmonių, tuomet tinklas surišamas ir per vieną vakarą. Tada tinklas supakuojamas į maišą, kartu įdedama Ukrainos vėliava, saldumynų ir talismanas – lėlytė motanka. Lauknešėlis išsiunčiamas paštu kariams į frontą.
Šie savanoriams kaip padėką atsiunčia arba perduoda antsiuvus, pasirašytas vėliavas ir padėkas. Tokių pagarbos ir padėkos ženklų ant šių sienų daugybė. O ir nekeista. Kiekvienas pagamintas tinklas registruojamas ant sienos prikabintame žurnale.
Nuo karos pradžios šiuose kambariuose savanoriai surišo ir kariams perdavė daugiau kaip 1800 tinklų.
