Atstovų Rūmuose už D.Trumpo apkaltą balsavo absoliučiai visi demokratai ir dešimt nuo savo prezidento nusisukusio ir jo veiksmais kurstant riaušes Kapitolijuje pasibaisėjusių respublikonų.
„Jungtinių Valstijų prezidentas sukvietė šią minią, subūrė šią minią ir paskatino šią ataką. Prezidentas dar niekada nebuvo taip išdavęs savo institucijos ir savo priesaikos Konstitucijai“, – teigė trečioji pagal rangą Atstovų Rūmų respublikonė Liz Cheney.
Senatas apkaltos teismą dar tik surengs – ir greičiausiai jau po sausio 20-osios, kai prezidento postą perims demokratas Joe Bidenas.
Beje, Senato respublikonų daugumos, netrukus virsiančios mažuma, lyderis Mitchas McConnellas jau ne tik privačiai teigia, kad gali balsuoti už kaltinimus D.Trumpui – prezidentas su šiuo dešiniųjų JAV veteranu nesikalba jau kuris laikas, nes M.McConnellas viešai pripažino J.Bideno pergalę rinkimuose.
Tačiau vien potenciali galimybė, kad D.Trumpas bus nuteistas, dar neužkirs jam kelio ateityje vėl dalyvauti kokiuose nors rinkimuose. Reikalingas dar vienas balsavimas.
Kaip konkrečiai vyksta JAV prezidento apkaltos procesas?
Kai apkaltos straipsniai patvirtinami Atstovų Rūmuose, pradedama byla, kuri nagrinėjama Senate – aukštuosiuose Kongreso rūmuose. Kad prezidentas būtų nušalintas, reikia dviejų trečdalių senatorių pritarimo.
Kitaip tariant, norint nušalinti D.Trumpą reikia, kad demokratams, kurie neabejotinai balsuos vieningai, pritartų mažiausiai 17 respublikonų. Surinkti tokį skaičių bus nelengva – D.Trumpo nuomonė vis dar svarbi dešiniesiems rinkėjams, tad senatoriai gali išsigąsti dėl savo ateities perspektyvų.
Per pirmąjį apkaltos procesą Senate jau balsuota dėl kaltinimų D.Trumpui, kuris spaudė Ukrainą pradėti tyrimą J.Bideno ir jo sūnaus Hunterio atžvilgiu. Tada iš respublikonų tik Mittas Romney balsavo už apkaltos straipsnius.
Tiesa, šis kartas gali būti kitoks. Kaip jau minėta, M.McConnellas abejoja, o trečiadienį pripažino, kad yra neapsisprendęs. Pyksta ir kiti respublikonai, nors nemažai jų mano, kad D.Trumpas netrukus, sausio 20-ąją, ir taip paliks Baltuosius rūmus – kam ta apkalta?
Tačiau demokratai, regis, žvelgia dar toliau į priekį ir norėtų, kad senatoriai ne tik pritartų kaltinimams D.Trumpui bei jį nušalintų, bet ir antru balsavimu uždraustų jam ateityje siekti politinio posto. Apie tai galbūt svarsto ir respublikonų lyderiai, manantys, kad partijai būtinas apsivalymas.
Ar nuteistas D.Trumpas automatiškai nebegalės dirbti valstybės tarnyboje?
Jei praeitį laikome rodikliu, tikrai ne. Net jei Senatas pasisakytų už kaltinimus, Kongreso nariai turėtų dar kartą balsuoti už draudimą D.Trumpui ateityje dalyvauti rinkimuose ir apskritai būti paskirtam dirbti valstybės tarnyboje.
Per JAV istoriją dar nė vienas prezidentas nebuvo ir nuteistas Senate, ir nušalintas. Bet precedentu laikomi federalinių teisėjų, kurie buvo nuteisti ir nušalinti, atvejai – tada Senatas antrą kartą balsavo už draudimą jiems kada nors ateityje eiti pareigas federalinėje sistemoje.
O balsuojant antrą kartą slenkstis ne toks status – draudimo patvirtinimui užtenka paprastos senatorių balsų daugumos.
Mokslininkai nesutaria, ar buvęs prezidentas apskritai gali būti teisiamas Senate.
Kita vertus, kadangi dėl prezidento toks balsavimas dar niekada nevyko, įmanoma sulaukti iššūkio teisme, sako Misūrio universiteto teisės profesorius Frankas Bowmanas. Jis mano, kad tvarka logiška, bet priduria, esą nėra kvaila manyti, jog būtų kreipiamasi į teismą.
Dar viena teisinė problema – tai, kad D.Trumpo apkaltos byla Senate neprasidės dabar, jam dar einant pareigas. Mokslininkai nesutaria, ar buvęs prezidentas apskritai gali būti teisiamas Senate.
Ar tai vienintelis būdas užtrenkti D.Trumpui duris į politiką?
Galbūt ne. Pirmadienį komentare „The Washington Post“ teisės profesoriai Bruce'as Ackermanas ir Gerardas Magliocca tikino, kad Kongresui yra ir kitas, net lengvesnis būdas nuspręsti nebeprileisti D.Trumpo prie politikos.
Jie atkreipė dėmesį į JAV Konstitucijos 14-osios pataisos 3-iąjį skirsnį. Jame nurodoma, kad asmenys, kurie „dalyvavo sukilime ar maište prieš Konstituciją“, negali eiti pareigų federalinėje sistemoje.
Anot profesorių, jei Atstovų Rūmų ir Senato dauguma sutiks, kad D.Trumpas, kuris kurstė riaušes, formaliai „dalyvavo sukilime ar maište“, tuomet jam galėtų būti uždrausta ateityje dalyvauti kituose JAV prezidento rinkimuose. O tokį sprendimą atšaukti galėtų tik dviejų trečdalių dauguma abejuose rūmuose.
Vieninteliame trečiadienį Atstovų Rūmuose patvirtiname apkaltos straipsnyje cituojamas būtent šis 14-osios pataisos skirsnis, taip pat teigiama, kad D.Trumpui turėti užblokuotas kelias atgal į politiką.
Ką 14-ojoje pataisoje veikia 3-iasis skirsnis?
JAV Konstitucijos 14-oji pataisa, kaip ir dar dvi pataisos, šiame dokumente atsirado po pilietinio karo, vykusio 1861–1865 metais.
3-iojo skirsnio esmė – neleisti konfederatams (jie pralaimėjo karą – red.), kurie dalyvavo „sukilime ar maište“, užimti pareigų JAV vyriausybėje pokariniu laikotarpiu. 1872 metais Kongresas priėmė Amnestijos įstatymą, ir draudimas konfederatams buvo panaikintas.
Bet 3-iasis skirsnis 14-ojoje pataisoje išliko iki šiol. Paskutinį kartą šia nuostata buvo pasinaudota prieš šimtmetį, kai vienam socialistui iš Viskonsino, kuris prieštaravo JAV įsitraukimui į Pirmąjį pasaulinį karą, buvo uždrausta užimti savo laimėtą vietą Kongrese.
