Lietuvoje daugelio pavojingu narkotiku laikoma marihuana keturiose JAV valstijose ir Kolumbijos apygardoje legalizuota buvo jau anksčiau. Kaip tai atrodo? Prie kokių pasekmių priveda marihuanos legalizavimas ir ko galima tikėtis ateityje?
Kas yra marihuana?
Sakant „marihuana“, omenyje dažniausiai turimi Cannabis sativa arba Cannabis indica augalų lapai arba pumpurai. Kanapės augale esama daugiau negu 500 skirtingų cheminių medžiagų, įskaitant psichiką veikiančią medžiagą delta-9-tetrahidrokanabinolį (THC).
Marihuanos rūkymo istorija siekia tūkstančius metų. Anksčiausios žinios apie kanapės auginimą ir rūkymą medicininiais tikslais šiuolaikinį pasaulį pasiekia iš senovės Kinijos, 28 amžiaus prieš Kristų. Be to, THC pėdsakų rasta beveik 3000 metų senumo Egipto mumijoje.
Manoma, kad Cannabis sativa kilo iš Indijos, šiek tiek šiauriau nuo Himalajų. Tai vienmetis augalas, kuris paprastai užauga iki 4-5 metrų aukščio, o kartais ir daugiau. Šis augalas auginamas lauke, žydi nuo vasaros pabaigos iki rudens vidurio. Jį galima auginti ir po stogu.
Kanapės augale yra daug skirtingų cheminių medžiagų. 109 iš jų galima priskirti kanabinoidų kategorijai. THC yra vienas iš kanabinoidų, ir būtent ši cheminė medžiaga labiausiai siejama su marihuanos poveikiu smegenims. THC koncentracija kanapėje priklauso nuo augalo rūšies, augimo sąlygų ir apdorojimo nuskynus.
Kaip veikia marihuana?
Kiekvieną kartą surūkius marihuanos turinčią cigaretę ar pavartojus marihuanos kita forma THC ir kitos cheminės medžiagos patenka į vartotojo kūną. Per kraują jos patenka į smegenis, o tada į likusį kūną.
Dažniausiai marihuana vartojama ją rūkant. Įkvėpus marihuanos dūmų, THC patenka tiesiai į plaučius. Čia ji yra absorbuojama ir patenka į kraujotakos sistemą. THC veikia labai greitai, lyginant su kitomis cheminėmis medžiagomis: jos poveikis pasireiškia po kelių sekundžių.
Marihuanos vartotojai dažnai sako, kad parūkę jie jaučiasi nusiraminę ir atsipalaidavę, patiria lengvumo pojūtį visame kūne. Akių vyzdžiai gali išsiplėsti, dėl ko spalvos ima atrodyti intensyvesnės, o kiti pojūčiai atrodo sustiprėję. Kai kurie vartotojai taip pat teigia parūkę pajuntantys baimę ir paniką.
Taip pat rūkantys vartotojai dažnai teigia, kad parūkius pasireiškia šios trumpalaikės pasekmės:
Sumažėja sugebėjimas atsiminti dalykus
Pakinta aplinkos suvokimas
Tampa sunkiau mąstyti ir spręsti problemas
Pagreitėja širdies ritmas
Prarandama koordinacija
Pasireiškia nerimas, kartais ir panikos priepuoliai
Poveikis trunka maždaug valandą-dvi, tačiau pačios cheminės medžiagos organizme lieka ilgiau – nuo 20 valandų iki 10 dienų, priklausomai nuo marihuanos kiekio ir stiprumo.
Marihuanos perdozuoti neįmanoma: nėra žinoma nei vieno atvejo, kad nuo vieno marihuanos pavartojimo atvejų žmogus būtų miręs. Tačiau ji turi ir ilgalaikį poveikį organizmui.
Koks yra ilgalaikis marihuanos poveikis organizmui?
Per pastaruosius 20 metų visame pasaulyje buvo atlikta daug tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti, koks yra ilgalaikis marihuanos poveikis organizmui asmenims, kurie ją rūko dažnai. Štai kokios pagrindinės jų išvados:
Dažnai vartojant marihuaną, gali išsivystyti priklausomybė. Marihuana priklausomybę sukelia daug rečiau negu vadinamieji „sunkieji narkotikai“, tokie kaip heroinas. Bet priklausomybė išsivysto maždaug 10 proc. marihuanos vartotojų. Tiems, kurie pradeda rūkyti dar paauglystėje, priklausomybė išsivysto dažniau. Priklausomi nuo marihuanos asmenys, nustoję ją vartoti, patiria neigiamų pojūčių: depresiją, nerimą, nemigą, apetito sutrikimus. Jie gali kenkti kasdieniam gyvenimui.
Marihuana kenkia atminčiai. Ilgalaikis marihuanos vartojamas yra siejamas su atminties pablogėjimu ir nesugebėjimu susikoncentruoti. Dar trūksta įrodymų garantuotai atsakyti į klausimą, ar šis poveikis išlieka ir nustojus vartoti marihuaną, bet kai kurie tyrimai rodo, kad taip.
Reguliarus marihuanos vartojimas yra siejamas su išaugusia psichikos sutrikimų simptomų rizika. Tai, kad marihuanos vartojimas yra susijęs su kai kurių psichikos ligoms būdingų simptomų pasireiškimu (pvz., haliucinacijomis), yra beveik neabejotina. Tačiau mokslininkai vis dar nėra tikri, kur slypi priežastis, ir kur – pasekmė: ar marihuana sukelia tokius simptomus, ar asmenys, kuriems pasireiškia šie simptomai, labiau linksta rūkyti marihuaną.
Marihuanos rūkymas gali sukelti bronchitą. Asmenys, kurie nuolat rūko marihuaną, dažniau suserga chronišku bronchitu. Spėjama, kad jie taip pat dažniau patiria širdies smūgius, tačiau tai nėra galutinai įrodyta: kadangi daugelis rūkančių marihuaną rūko ir įprastas cigaretes, sunku pasakyti, kiek prie to prisideda cigaretės ir kiek – marihuana.
Taigi, marihuanos ilgalaikis vartojimas gali padaryti žalą organizmui. Tai kokie gali būti argumentai už legalizavimą?
Marihuanos legalizavimo šalininkai nesiginčija su faktu, kad marihuana yra narkotikas, kuris daliai žmonių gali sukelti priklausomybę. Tačiau, jų teigimu, marihuanos vartojimo pavojai yra daug mažesni negu neplanuotos besitęsiančio marihuanos draudimo pasekmės – išaugęs nusikalstamumas ir daugiau kalinių.
Draudimas nepasiekia tikslų. Pasak legalizavimo šalininkų, visiškas šios medžiagos draudimas nepadėjo apsunkinti galimybių ją gauti ir nesumažino jos vartojimo. Nors tikėtasi, kad griežtos priemonės sumažins marihuanos pasiūlą, padidins jos kainą ir apsunkins galimybes jos įsigyti, šis tikslas pasiektas nebuvo. JAV statistika rodo, kad XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje marihuanos kaina stabilizavosi.
Legalizavimas pažabotų organizuotą nusikalstamumą. Užtat, sako pasisakantys už marihuanos draudimo pabaigą, visiškas jos draudimas sudarė galimybes suklestėti juodajai rinkai. Dabar marihuanos auginimas ir platinamas didžiąja dalimi priklauso tarptautiniams nusikaltėlių sindikatams, kurie iš to gaunamą pelną naudoja plėsti savo įtaką ir siekti kitų kriminalinių tikslų bei vykdyti smurtines operacijas visame pasaulyje. Tikimasi, kad legalizavimus marihuaną narkotikų karteliai prarastų didelę dalį savo pelno.
Legalizavimas leistų surinkti daug pinigų iš mokesčių. Dabar nusikaltėliams tenkantis pelnas legalizavus mokesčių pavidalu vietoje to atitektų valstybei. Marihuanos savikaina nėra didelė – ją auginti ne ką sunkiau negu tabaką.
Todėl Legalizavimas leistų policijos pareigūnams kovoti su tikrais nusikaltimais. Be to, pasak marihuanos legalizavimo šalininkų, draudimas padidino valstybės išlaidas milijardais dolerių ir pasodino tūkstančius žmonių į kalėjimus. Pasak jų, marihuanos draudimas be reikalo supriešina policiją ir visuomenę: policija dabar yra priversta areštuoti marihuanos vartotojus, nors jie, skirtingai negu piktnaudžiaujantys alkoholiu, nekelia grėsmės visuomenės saugumui.
Legalizavimas užtikrintų marihuanos kokybę. Dabar, sako legalizavimo šalininkai, gatvėje perkantis marihuaną žmogus nežino, ką perka. Legaliai marihuanai, kaip ir alkoholiui, būtų taikomi griežti kokybės kontrolės reikalavimai.
Žmogus turi teisę pats nuspręsti, ką jis nori vartoti. Greta ekonominių argumentų, kartais pasitelkiamas ir etinis: pabrėžiama, kad vartoti marihuaną, net ir žinant jos grėsmę sveikatai, kiekvienas asmuo pasirenka pats ir tai darydamas niekam kitam nekenkia, tik sau, todėl turi teisę tai daryti.
Kokie yra argumentai prieš legalizavimą?
Marihuanos legalizavimas išaugintų jos vartojimą. Legalizavimo oponentai baiminasi, kad jei marihuana taptų lengviau prieinama, ją vartotų nuo jos priklausomi taptų daugiau žmonių. Dėl to net asmenys, kurie pritaria, kad dabartinis draudimas atneša daugiau žalos negu naudos, dažnai mano, kad legalizuoti marihuanos nereikia: verčiau tiesiog panaikinti bausmes už jos turėjimą ir auginimą savo tikslais arba leisti marihuaną tik medicininiais tikslais. Vis dėlto pirmosiose JAV legalizavusiose marihuaną valstijose – Vašingtone ir Kolorade – vartojimo augimo nepastebėta.
Marihuana gali tapti pirmuoju žingsniu link sunkesnių narkotikų. Dar vienas argumentas prieš legalizavimą – teigiama, kad nors marihuana ir yra palyginti nekenksmingas narkotikas, pabandę marihuanos žmonės, ypač paaugliai, gali norėti išbandyti ir stipresnes medžiagas. Tiesa, moksliniai tyrimai šios teorijos nepatvirtina.
Neatsakinga marihuanos reklama gali padidinti jos žalą visuomenei. JAV, kurioje marihuaną legalizavusiose valstijose jos platinimu užsiima privačios įmonės, baiminamasi, kad jos pradės agresyviai reklamuoti šį produktą, pirmiausia kreipdamos reklamą į dažniau marihuaną vartojančius žmones. Anksčiau tokia situacija jau buvo susiklosčiusi su alkoholiu ir tabaku. Dėl to bijoma, kad priklausomų asmenų skaičius augs.
Legali marihuana taps lengviau prieinama vaikams. Marihuana gali labai pakenkti vaikams ir paaugliams, kurių smegenys vis dar vystosi. Legali marihuana, net jei ją bus draudžiama pardavinėti jaunesniems negu 21 metų asmenims, šiems taps lengviau prieinama.
Poveikis sveikatai. Net ir atmetus poveikį psichikai, daugelis mokslininkų sutinka, kad marihuana greičiausiai daro neigiamą poveikį fizinei sveikatai – didina tikimybę susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis.
Kaip atrodo marihuanos legalizavimas JAV?
Kol kas visose marihuaną legalizavusiose valstijose pasitelktas tas pats modelis – ją pardavinėja privatus, pelno siekiantis verslas. Tiesa, valstijos gali nustatyti, kokio amžiaus žmonės gali nusipirkti marihuanos, kiek jos galima nusipirkti ir turėti vienu metu, kaip turi atrodyti produkto pakuotės ir kokie turi būti mokesčiai.
Kalifornijoje, Masačusetse ir Nevadoje 21 metų sulaukusiems asmenims nebaudžiamai galima bus galima turėti ir įsigyti po 1 unciją (apie 28 gramus) marihuanos, o Meine – net 2,5 uncijos (apie 70 gramų) marihuanos. Taip pat viename namų ūkyje leista auginti po 6-18, priklausomai nuo valstijos, kanapių augalų. Marihuanos auginimas yra apmokestinamas specialiu mokesčiu, kurio dydis svyruos nuo 3,75 iki 15 proc.
Taip pat marihuaną galima auginti savo namuose asmeniniais tikslais. Tiesa, vartoti ją galima tik savo namuose. Taip pat leidžiama gaminti ir sausainius bei kitus maisto produktus, kuriuose esama marihuanos, bet jos dozė turi būti griežtai reguliuojama.
Kaip marihuaną galima naudoti medicininiais tikslais?
Valstijose, kuriose medicinė marihuana yra legali, ji dažnai yra „rekomenduojama“ nepagydomomis ligomis sergantiems ir didelius skausmus kenčiantiems asmenims. Ją gydytojai skiria gydant AIDS, vėžį, chroniškus skausmus, nemigą, migreną ir t. t.
Dažnai kyla klausimas – kodėl reikia gydytis marihuana, kai esama tiek daug kitų vaistų, kurie neturi tokios blogos reputacijos. Į tai medicinės marihuanos šalininkai atsako, kad kai kurias ligas ar jų simptomus marihuana gydo ar slopina geriau negu bet kokie kiti vaistai. Pavyzdžiui, marihuana mažina pykinimą ir didina apetitą, todėl gali būti naudinga pacientams, kuriems apetitą skatinantys vaistai tiesiog neveikia.
Medicininiams tikslams skirtą marihuaną su gydytojo leidimu žmonės gali auginti patys arba įsigyti specialiuose „kanapės klubuose“, tačiau kiekis, kiek marihuanos jie gali turėti, yra griežtai ribojamas.
Didieji vaistų gamintojai taip pat stengiasi pagaminti vaistus, kurie veiktų panašiai kaip marihuana, tačiau nesuteiktų apsvaigimo pojūčio. Keletas THC pagrindu sukurtų vaistų jau egzistuoja, bet jie dar nėra tokie efektyvūs kaip marihuana, be to, turi savo nepageidaujamą šalutinį poveikį.
Marihuanos legalizavimas Europoje
Didžiojoje dalyje ES šalių marihuana ir jos vartojimas asmeniniais tikslais yra nelegalu. Visgi egzistuoja išimčių.
Nyderlanduose marihuanos įsigyti ir ją rūkyti galima specialiai tam skirtose parduotuvėse-kavinėse. Be to, asmeniniam turėjimui galima turėti iki 5 gramų marihuanos arba auginti 5 kanapių augalus.
Vis dėlto šioje valstybėje susidaro paradoksali situacija – nors pardavinėti marihuaną turint licenciją legalu, ją auginti – ne. Todėl dabar marihuanos parduotuvės-kavinės įsigyti savo parduodamą produktą turi nelegaliai. Parlamente vyksta iniciatyva pakeisti šią tvarką, bet kol kas tai reguliuojantys teisės aktai priimti dar nėra.
Ispanijoje galima turėti nedidelį marihuanos kiekį asmeniniam vartojimui, tačiau marihuanos pardavinėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Įsigyti marihuanos legaliai galima uždaruose klubuose, kurių šalyje yra per 500. Kanapes taip pat galima auginti asmeniniam vartojimui, tačiau auginamų augalų negalima demonstruoti viešai.
Vokietijoje marihuana teoriškai yra nelegali, tačiau praktiškai už nedidelio kiekio turėjimą nėra baudžiama. Berlyne, pavyzdžiui, baudos dažniausiai netaikomos, jei turimos marihuanos kiekis neviršija 15 gramų. Panaši situacija yra ir Čekijoje, Austrijoje, Belgijoje, Portugalijoje – skiriasi tik leistini turėti kiekiai (nuo 3 iki 15 gramų).
Dar keliose Europos valstybėse – Estijoje, Suomijoje, Šveicarijoje – už nedidelio kiekio marihuanos turėjimą gresia tik piniginės baudos.
Marihuanos legalizavimas likusiame pasaulyje
Didžiojoje dalyje pasaulio šalių marihuana yra visiškai nelegali. Tiek jos turėjimas, tiek pardavinėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Vis dėlto egzistuoja kelios išimtys. Urugvajuje nuo 2013 m. marihuana yra visiškai legali. Kanapes auginti gali visi norintys, gavę leidimą iš valstybės, pati valstybė užsiima ir marihuanos platinimu, tyčia palaikydama žemas kainas. Taip kovojama su narkotikų prekeiviais.
Turėjimas iki 22 gramų marihuanos yra legalus ir Kolumbijoje. Čia taip pat asmeniniam vartojimui galima auginti iki 20 kanapių augalų.
Keliose kitose valstybėse – Argentinoje, Meksikoje, Jamaikoje, Ekvadore, Kosta Rikoje, Kambodžoje, taip pat kai kuriose Australijos valstijose marihuana yra dekriminalizuota – nedidelį jos kiekį galima turėti asmeniniam vartojimui. Indijoje marihuana yra nelegali valstybiniu lygiu, bet jos auginimas ir vartojimas yra toleruojamas daugelyje valstijų.
Kas marihuanos legalizavimo judėjimo laukia ateityje?
Už marihuanos legalizavimą pasisakantys amerikiečiai viltingai žvelgia į Kaliforniją, kurioje gyvena 12 proc. JAV gyventojų. Daug marihuanos legalizavimo šalininkų tikisi, kad Kalifornija, būdama didžiausia JAV valstija, paskatins pokyčius visoje šalyje. Būtent Kalifornija pirmoji legalizavo medicininę marihuaną 1996 m. Dabar medicininė marihuana jau yra legali 25-se JAV valstijose.
Tiesa, dar neaišku, koks bus JAV prezidento D.Trumpo požiūris į šį klausimą. Anksčiau D.Trumpas yra sakęs, kad dėl legalizavimo apsispręsti turi pačios valstijos. Tačiau tikėtina, kad jo administracijoje svarbų vaidmenį vaidins atviri marihuanos legalizavimo priešininkai, tokie kaip Niu Džersio gubernatorius Chrisas Christie.
Tad naujojo prezidento administracija gali pabandyti užgniaužti legalizavimo iniciatyvas: federaliniu lygmeniu marihuana techniškai išlieka nelegali. Tačiau D.Trumpo administracija gali ir laikytis B.Obamos požiūrio, kad spręsti valstijos turi pačios. Tai paaiškės ateityje.
Vis dėlto legalizavimą palaiko vis daugiau amerikiečių. Pasak „Gallup“, 58 proc. amerikiečių dabar remia legalizavimą – dar 2001 m. taip manė vos 31 proc.
Tikėtis reikšmingų pokyčių marihuanos legalumo srityje Europoje yra sunkiau. JAV daugelyje valstijų legalizavimas vyko referendumu, prieš tai valstijų gyventojams surinkus pakankamai parašų ir jį inicijavus. Inicijuoti tokius referendumus daugelyje Europos šalių sunkiau, be to, daug kur jie būtų tik patariamojo pobūdžio ir neturėtų teisinės galios. Savo ruožtu politikai įtraukti į darbotvarkę šio daug kur nepopuliaraus klausimo irgi neskuba.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2015 metų duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių vartoję kanapių – marihuanos ir hašišo – nurodė apie 19,3 mln. suaugusiųjų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų. Dauguma jų – 14,6 mln. arba 11,7 proc. – buvo jaunimas nuo 15 iki 34 metų.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos jaunimas yra tarp mažiausiai kanapių produktais besisvaiginančiųjų ES. Lietuvoje 5 proc. jaunimo per pastaruosius metus vartojo šių kvaišalų. Tačiau bent kartą jų paragavo penktadalis penkiolikmečių-šešiolikmečių.
