Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija – apie rinkimus šiose trijose šalyse kalbama tiek, kad, regis, nuo jų priklauso visos Europos Sąjungos likimas.
Įdomiausia, kad taip iš tiesų gali būti. Jau pernai visos išankstinės prognozės dužo į šipulius, kai Jungtinės Karalystės piliečiai pasirinko „Brexit“, o amerikiečiai – Donaldą Trumpą.
Imta kalbėti apie liberalios, vakarietiškos demokratijos saulėlydį.
Nyderlanduose tokius procesus Geertas Wildersas tik sveikina. Laisvės partijos vadovaujantis radikalas kasdien koneveikia imigrantus, ES ir globalizaciją, o dabar, prieš rinkimus, mėgaujasi viso pasaulio žiniasklaidos dėmesiu.
Ar jis nugalės? Greičiausiai ne, nors praėjusią savaitę kilęs ir besitęsiantis kivirčas tarp Nyderlandų ir Turkijos vyriausybių, kurį palydėjo riaušės Roterdame, gali suteikti G.Wildersui papildomų kozirių.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte trečiadienio balsavimą net vadina kovos prieš populizmą Europoje ketvirtfinaliu. Jo manymu, pusfinalis vyks per Prancūzijos prezidento rinkimus, o rudenį laukia finalas – rinkimai Vokietijoje.
Kodėl rinkimai Nyderlanduose svarbūs?
Apklausos jau seniai rodo, kad G.Wilderso Laisvės partija (PVV) po kovo 15-osios parlamento rinkimų gali tapti didžiausia jėga Nyderlandų politiniame žemėlapyje – tiesa, prieš pat rinkimus parama šiai kraštutinei partijai kiek sumenko.
Nors nemanoma, kad G.Wildersas patektų į valdžią (jis to turbūt nė nenori), po referendumo Jungtinėje Karalystėje ir D.Trumpo triumfo JAV, PVV pergalė Nyderlanduose tiktų į bendresnį nacionalistinių, prieš globalizaciją nusistačiusių judėjimų kilimo siužetą.
Juolab kad netrukus laukia prezidento rinkimai Prancūzijoje, kur apsukų nemažina radikalaus „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen. Yra nuomonių, kad nuo šių balsavimų priklauso visos ES ateitis.
Koks šalies politinės žemėlapis ir kaip veikia sistema?
Nyderlandų parlamente dirba 150 deputatų – tai reiškia, kad norint sudaryti vyriausybę reikalingi 76 mandatai. Tiek vietų parlamente viena partija dar niekada nebuvo užsitikrinusi – daugiau nei šimtmetį šalį valdo koalicijos.
Parlamentas renkamas vienoje didelėje daugiamandatėje apygardoje, o mandatai paskirstomi proporciškai. Tai reiškia, kad bet kuri partija, už kurią balsuoja 0,67 proc. rinkėjų, turi garantuotą vietą parlamente.
Trečiadienį žmonės galės rinktis iš 28 partijų – prognozuojama, kad 14 šių politinių jėgų gali tikėtis vietų parlamente.
Pastaraisiais dešimtmečiais Nyderlanduose smarkiai sumenko parama trims pagrindinėms partijoms centro dešinėje ir centro kairėje. Devintajame dešimtmetyje šios partijos surinkdavo daugiau nei 80 proc. visų balsų, bet šiemet, tikėtina, turės tenkintis 40 proc.
Tokios tendencijos stebimos visoje Europoje. Vis dėlto Nyderlanduose procesą lydi ir galybės mažesnių partijų iškilimas – trečiadienį žmonės galės rinktis iš 28 partijų – prognozuojama, kad 14 šių politinių jėgų gali tikėtis vietų parlamente.
Būtent toks rinkėjų balsų išskaidymas, o ne išaugusi parama, labiausiai prisideda prie tikimybės, kad PVV gali tapti didžiausia partija parlamente. G.Wildersas gali tikėtis apie 20 proc. balsų, bet kitos partijos – dar mažiau.
Kas yra G.Wildersas ir ko jis nori?
G.Wildersas į šalies parlamentą pirmą kartą pateko prieš 19 metų, kai buvo įrašytas į liberalios partijos VVD sąrašą.
Tiesa, netrukus jis pasiskelbė nepriklausomu ir 2006 metais įsteigė PVV. Ši partija garsėja įnirtinga kritika islamui ir nuolat skelbia Nyderlandų islamizacijos grėsmę.
Pernai gruodį G.Wildersas buvo pripažintas kaltu dėl neapykantos prieš Nyderlanduose gyvenančius marokiečius kurstymo, o pradėdamas savo rinkimų kampaniją prabilo apie „marokiečių šiukšles, dėl kurių nesaugios gatvės“. Politiką visą parą saugo policija.
PVV nėra normali partija – G.Wildersas yra vienintelis jos narys.
Beje, PVV nėra normali partija – G.Wildersas yra vienintelis jos narys. PVV rinkimų programa telpa į vieną puslapį ir žada daugiausia antimusulmoniškus sprendimus – pavyzdžiui, uždaryti mečetes ir islamistines mokyklas, uždrausti Korano pardavimą ir nebeįsileisti migrantų iš musulmoniškų šalių.
Partija taip pat žada išvesti Nyderlandus iš ES, uždaryti šalies sienas, skirti daugiau lėšų saugumui ir gynybai. Keli PVV pasiūlymai pažeidžia ir Nyderlandų konstituciją, ir tarptautinę teisę.
PVV negauna finansavimo iš valstybės biudžeto, o tai reiškia, kad G.Wildersui neprivaloma atskleisti, iš kur gaunama lėšų kampanijai. Vis dėlto neseniai paaiškėjo, kad didžioji dauguma PVV donorų yra turtingi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų amerikiečiai.
G.Wildersas jau yra buvęs valdžioje – tiesa, neoficialiai ir labai trumpai. 2010 metais PVV tyliai rėmė mažumos vyriausybę, bet po 24 mėnesių radikalas nusprendė atsiimti paramą.
Kokios kitos partijos dalyvauja rinkimuose?
Šiuo metu Nyderlandų valdančiąją koaliciją sudaro premjero M.Rutte vadovaujama liberali VVD ir centro kairieji leiboristai (PvdA). Spėjama, kad VVD parlamente užsitikrins 23-27 vietas, nors 2012 metais jų susižėrė net 41.
Leiboristams visgi prognozuojamas gerokai didesnis krachas. 2012-aisiais PvdA laimėjo 38 mandatus, o dabar greičiausiai neperžengs net 10 mandatų ribos.
Yra ir partija, kurios pavadinimas – „Niet Stemmers“ („Nebalsuojantys“). Ji skirta maždaug 25 proc. visų šalies rinkėjų, kurie nebalsuos.
Vidutinio dydžio partijos, kurioms numatoma 10–20 mandatų, yra krikščionys demokratai (CDA) ir progresyvi liberali partija „D66”. Taip pat – radikalesnė Socialistų partija ir sparčiai augantys Žalieji-kairieji. Pastarųjų deputatų skaičius gali išaugti net keturis kartus.
Mažiau nei 10 vietų parlamente gali tikėtis dvi religinės partijos, Gyvūnų partija, į pensininkus nusitaikiusi partija „50Plus“, prieš ES pasisakantis Demokratijos forumas ir judėjimas „Denk“, viliojantis daugiausia musulmonus imigrantus.
Yra ir partija, kurios pavadinimas – „Niet Stemmers“ („Nebalsuojantys“). Ji skirta maždaug 25 proc. visų šalies rinkėjų, kurie nebalsuos. Partija žada, kad jos nariai, išrinkti į parlamentą, nebalsuos ir per posėdžius.
Apie ką kalbama per rinkimų kampaniją?
Nedarbo lygis Nyderlanduose mažiausias per penkerius metus, o ekonomika per pastaruosius metus augo 2,3 proc. Ekonominė krizė šalyje jau baigėsi.
Daugiau diskutuojama apie pabėgėlius – tačiau irgi mažiau nei pačiame migracijos krizės įkarštyje 2015 metais. Nyderlanduose pernai užsiregistravo apie 31 tūkst. prieglobsčio prašytojų, bet toks skaičius triskart mažesnis, nei prognozavo vyriausybė – 90 tūkst.
Karščiausi debatai – apie imigraciją ir integraciją. G.Wildersas vis kalba apie „Henką ir Ingrid“ – išgalvotą olandų porą, kuri esą spaudžiama korumpuoto politinio elito, despotiškosios ES ir, žinoma, privilegijomis besidžiaugiančių musulmonų imigrantų.
G.Wilderso įtaka, faktas, jog premjeras M.Rutte irgi reikalauja, kad migrantų bendruomenės laikytųsi visuomeninių normų, ir dabartinio politinio klimato visoje Europoje – visa tai lemia, kad rinkėjai girdi ginčus dėl multikultūralizmo, globalizacijos, olandiškų vertybių ir ES efektyvumo.
Kas laimės daugiausia vietų parlamente?
Absoliuti dauguma apklausų jau nuo 2015 metų vasaros rodė, kad radikalioji PVV turėtų aplenkti valdančiųjų liberalų VVD. Visgi naujausi tyrimai palankesni VVD.
Parama G.Wildersui blėsta – „Peilingwijzer“ apklausa byloja, kad vien per vasarį PVV prarado 3-4 numanomas vietas parlamente, o už partiją balsuotų jau tik 16 proc. rinkėjų.
Taip būdavo ir per ankstesnius rinkimus – PVV apklausose nusirisdavo žemyn kelios savaitės ar net dienos iki balsavimo. Kita vertus, apklausos taip pat liudija, kad daugiau nei pusė rinkėjų dar gali pakeisti savo nuomonę.
Kas bus, jei G.Wilderso partija laimės daugiausia vietų parlamente?
Greičiausiai nieko. PVV net surinkusi daugiausia balsų turbūt net neturės galimybės imtis iniciatyvos formuoti vyriausybę. Pagal Nyderlandų rinkimų sistemą naujasis parlamentas paskirs specialų įgaliotinį – paprastai politikos veteraną, kuris vadovaus svarstymams dėl galimų valdančiųjų koalicijų.
Tiek VVD, tiek kitos partijos į kairę nuo šių liberalų jau pažadėjo nedirbti kartu su G.Wildersu. Pastarasis irgi kartoja, kad nedirbs su M.Rutte. Tad šiuo metu sunku įsivaizduoti, kad PVV, net užsitikrinusi 30 vietų parlamente, sugebės patraukti dar 46 deputatus prisijungti prie koalicijos.
Daugelis analitikų mano, kad G.Wildersui pačiam geriau likti užribyje, nei leistis į kompromisus, kurių koalicinėse vyriausybėse netrūksta.
Pats G.Wildersas sako, kad jo ignoravimas įžiebs revoliuciją. Tačiau tai nebūtų pirmas kartas, kai populiariausia partija po rinkimų neprileidžiama prie valdžios. Leiboristams – PvdA – tai yra nutikę tris kartus, įskaitant balsavimą, kai už partiją balsavo daugiau nei trečdalis atėjusiųjų į rinkimų apylinkes.
Negana to, G.Wildersas gali net nebandyti siekti valdžios. 2010-aisiais PVV rėmė M.Rutte mažumos vyriausybę, bet po dvejų metų paramą nutraukė. Daugelis analitikų mano, kad G.Wildersui pačiam geriau likti užribyje, nei leistis į kompromisus, kurių koalicinėse vyriausybėse netrūksta.
Tad kokios vyriausybės galima laukti?
Situacija gana komplikuota, ypač dėl to, kad Socialistų partija skelbia nedirbsianti su VVD. Vis dėlto daugelis ekspertų paišo tris galimos valdančiosios koalicijos variantus.
- Pagal pirmąjį koalicija būtų tokia: VVD, krikščionys demokratai, „D66“, Žalieji-kairieji ir leiboristų PvdA.
- Pagal antrąjį: VVD, krikdemai, „D66“, Žalieji-kairieji ir Krikščionių sąjunga – tai viena minėtų religinių partijų.
- Pagal trečiąjį variantą apsieina be M.Rutte ir liberalų: Krikščionys demokratai, „D66“, Žalieji-kairieji, PvdA, Socialistų partija ir dar keli deputatai iš mažesnių partijų.
Apklausos rodo, kad valdančiajai koalicijai, į kurią nebūtų kviečiama G.Wilderso PVV, reikalingos mažiausiai penkios partijos.
Poziciniai skirtumai tarp galimų koalicijos partnerių šį kartą nėra labai dideli, daugumos formavimo procesas gali užtrukti. Nyderlanduose vidurkis yra trys mėnesiai.
