Atogrąžų miškai Brazilijoje ir kitose žemyno šalyse dega jau daugiau nei dvi savaites, o užsiliepsnojimo židinių, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai padaugėjo.
Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrimų instituto duomenimis, nuo šių metų sausio židinių buvo užfiksuota daugiau nei 74 tūkst. – 85 proc. daugiau nei pernai. Vien liepą Amazonijoje sudegė apie 2,25 tūkst. kv. km miškų.
Socialiniuose tinkluose dėl Amazonijos kilusi didžiulė panika. Raginimais atkreipti dėmesį į miškų gaisrus ir paspausti radikalų Brazilijos lyderį Jairą Bolsonaro imtis veiksmų dalijasi garsūs aktoriai, atlikėjai, politikai. E.Macronas skambiai pareiškė: „Dega mūsų namai.“
Vis dėlto padėtis, nors ir prasta, nėra katastrofiška. Dalis nuotraukų, kurios yra skelbiamos, – senos, o Amazonijoje miškų gaisrai fiksuojami kiekvienais metais panašiu laikotarpiu.
15min aiškinasi, kuo pavojingi naujausi miškų gaisrai Amazonijoje ir ar jų priežastys natūralios, kodėl brazilai kalba apie skraidančias upes ir griūvantį dangų bei kuo čia dėta klimato kaita.
Kas vyksta Amazonijoje?
Šiuo metu dega dideli Amazonijos miškų plotai, o dūmai pasiekė tokius miestus kaip San Paulas ir Belo Orizontė, esančius už šimtų kilometrų. Gyventojai, žinoma, sunerimę.
Atogrąžų miškai Amazonės upės baseine užima apie 5,5 mln. kv. km keliose šalyse – Brazilijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Gajanoje, Suriname, Prancūzijos Gvianoje, Peru ir Ekvadore. 60 proc. šių miškų driekiasi per devynias Brazilijos valstijas.
Svarbiausia, kad šiuo metu fiksuojamas ne vienas didelis, o tūkstančiai mažų gaisrų – ypač viso masyvo pietinėje dalyje, kur jis įslenka į Paros, Rondonijos ir Mato Groso valstijas.
Kodėl kyla gaisrai? Karti realybė – masiškai Brazilijoje išplitęs nelegalus miškų kirtimas, praktikuojamas jau kelis dešimtmečius, nors tik dėl gebėjimo iš kosmoso pažvelgti į daugybę dabar liepsnojančių gaisrų sulaukęs didesnio dėmesio.
Žemė ūkininkams ir kalnakasiams reikalinga dėl sojų pupelių, aukso ir kitų iškasenų paklausos. Svarbiausia miškų kirtimo priežastimi laikomas žemės ūkis.
Realiau, kad dūmai keliaudami susidūrė su šaltuoju atmosferos frontu ir taip „sukūrė“ neįprastą tamsą San Paule.
Kaip jau minėta, gaisrai neapsiriboja atogrąžų miškais – rugpjūčio 19-ąją San Paulo didmiestis tiesiog aptemo, nors nuo miškų yra nutolęs 1,4 tūkst. km.
Gali būti, kad gaisro dūmai pasiekė šį miestą padedami vadinamojo „skraidančios upės“ reiškinio. Taip pakrikštyti per gaisrus susiformuojantys gaisro dūmų koridoriai, Amazonijoje dažniausiai judantys į pietryčius.
Tiesa, meteorologai įspėja, kad dėl tamsos kalti galbūt ne vien dūmai. Esą net realiau, kad dūmai keliaudami susidūrė su šaltuoju atmosferos frontu ir taip „sukūrė“ neįprastą tamsą. Tokių fenomenų San Paule yra buvę ir anksčiau.
Vis dėlto ir ES klimato ekspertai įspėjo, kad dėl gaisrų Amazonijoje smarkiai padidėjo anglies monoksido ir dioksido emisijos. Taip spartinamas pasaulinis atšilimas, be to, kyla pavojus žmonių sveikatai.
Kodėl Amazonija tokia svarbi?
Remiantis tam tikrais skaičiavimais, atogrąžų miškai priglaudžia daugiausia žemėje – maždaug 70 mlrd. tonų – žalingojo anglies dioksido, o tai naudinga visai planetai.
Šie miškai, veikiantys kaip anglies dvideginio saugykla, fotosintezės būdu likusią anglies dioksido dalį paverčia deguonimi ir išpumpuoja šį elementą atgal į atmosferą.
Atogrąžų miškai taip pat išskiria be galo daug drėgmės, kuri dažniausiai iškrenta lietaus pavidalu pačiame masyve, bet taip pat „atmosferinėmis upėmis“ nukeliauja į kitus Pietų Amerikos regionus ir net per Atlanto vandenyną į Afriką ir Europą.
Buvęs Brazilijos aplinkosaugos ministras Jose Sarney Filho būtent dėl to teigia, kad Amazonija yra ne pasaulio plaučiai, o planetos oro kondicionavimo sistema.
Tačiau degant miškui žalingos dujos nėra naikinamos, neišskiriamas deguonis, mažiau lyja – žalingojo anglies dioksido tik daugiau.
Ar gaisrai kyla dėl klimato kaitos?
Viskas, kas įvyksta Amazonijoje, paveikia ir yra paveikiama planetos klimato. Tropiniai atogrąžų miškai turi ne keturis, o du metų laikus – sausąjį ir drėgnąjį.
Dabar regionas drėgnas beveik visą laiką, išskyrus vietas, kur miškas iškirstas. Čia mažiau ir lietaus, ir vandens upėse, tiesa, sakyti, kad Amazonija išgyvena sausrą, tikrai negalima.
Vis dėlto sausasis sezonas – pats palankiausias metas vykdyti queimadas – deginimus. Vietos gyventojai jau tūkstančius metų naudoja tokį metodą, kurį taikant galima efektyviau užsiimti žemės ūkiu.
2016 metais Amazonijoje buvo kilę beveik 68 tūkst. gaisrų, bet tada Braziliją kamavo didelė sausra.
Tačiau iš kosmoso matomi deginimai šiais laikais vykdomi siekiant atlaisvinti žemės plotus ir juos „įdarbinti“. Dažniausiai tokie queimadas – nelegalūs.
Kaip jau minėta, degančių miško vietų šiais metais suskaičiuota gerokai daugiau nei praėjusiais metais – daugiau nei 74 tūkst. Tiesa, 2016 metais Amazonijoje buvo kilę beveik 68 tūkst. gaisrų, bet tada Braziliją kamavo didelė sausra.
„Dabartinis klimatas ir lietaus kiekis regione nėra nenormalus. Taip, sausasis sezonas reiškia palankias sąlygas gaisrų kilimui ir plitimui, bet juos sukelia žmonės – arba specialiai, arba atsitiktinai“, – teigia mokslininkas Alberto Setzeris.
Kito eksperto Danilo de Urzedo tvirtinimu, kadangi išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, iškirstame miške pakyla temperatūra. Dėl to įkaista žemė ir gaisrai kyla lengviau.
„Atogrąžų miškai labai jautrūs pasauliniams temperatūros pokyčiams. Viskas susiję“, – pabrėžia D.de Urzedo.
Kaip prasidėjo gaisrai?
Kaip rašoma anksčiau, greičiausiai kalti ūkininkai. Amazonijos genčių vadai ir aktyvistai apie miškų naikinimą kalba jau kelis dešimtmečius, bet pastarąjį kartą pasaulio dėmesį į problemą atkreipti taip, kaip dabar, buvo pavykę tik 2004-aisiais, kai irgi buvo įsibėgėjęs nevaldomas miškų kirtimas.
Tada bendros aplinkosaugininkų, aktyvistų ir politikų, daugiausia Europoje, pastangos padėjo įrengti Amazonijos miškų apsaugos sistemas, ir per dešimtmetį miškų kirtimo mastai Brazilijoje sumažėjo 70 proc.
2014 metais Brazilijoje prasidėjo didelė politinė krizė, kurią lydėjo ir ekonominiai sunkumai. Netrukus miškų kirtimas vėl suintensyvėjo, o kulminaciją pasiekė po kraštutinių dešiniųjų pažiūrų J.Bolsonaro išrinkimo prezidentu.
Kaip pabrėžia D.de Urzedo, dabar pasaulį gąsdinantys gaisrai tikrai nėra natūralus reiškinys.
„Atogrąžų Trumpu“ vadinamas J.Bolsonaro, nepateikdamas jokių įrodymų, dėl gaisrų Amazonijoje apkaltino žaliuosius, esą įsiutusius dėl jo sprendimo sumažinti finansavimą aplinkosaugai.
„Ugnis natūraliai gali įsiplieksti vietose, kur Serado regionas susijungia su atogrąžų mišku, bet gaisrai fiksuojami teritorijose, kur buvo iškirstas miškas.
Pirmiausia nelegaliai parduodami medžiai, tada ugnis atlaisvina žemę, o tada ją galima dirbti“, – tvirtina D.de Urzedo.
Ką sako Brazilijos prezidentas?
„Atogrąžų Trumpu“ vadinamas J.Bolsonaro, nepateikdamas jokių įrodymų, dėl gaisrų Amazonijoje apkaltino žaliuosius, esą įsiutusius dėl jo sprendimo sumažinti finansavimą aplinkosaugai.
O E.Macroną, prabilusį apie „tarptautinę krizę“ ir norintį gaisrų problemą aptarti per Didžiojo septyneto susitikimą Prancūzijoje, Brazilijos lyderis apkaltino „tipišku kolonializmu“.
„Prancūzijos prezidento pasiūlymas aptarti Amazonijos problemas per G-7 viršūnių susitikimą nedalyvaujant regiono šalims primena kolonijinį mentalitetą, kuris XXI amžiuje nebeveikia“, – parašė J.Bolsonaro tviteryje.
Jis netiki žmonijos įtaka klimato kaitai ir grasina pasekti JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu bei išvesti Braziliją iš Paryžiaus klimato susitarimo, pasiekto 2016 metais.
J.Bolsonaro net norėjo prijungti Aplinkosaugos ministeriją prie Žemės ūkio ministerijos, bet kilus kritikos bangai sprendimą vis dėlto atšaukė.
Kritikos dabar, be abejo, dar daugiau, o garsiausiai kalba Amazonijos genčių atstovai. Janomamų genties atstovas Davi Kopenawa pareiškė: „Miestiečiams sakėme apie savo nerimą. Bet jie mumis netiki. Jie neklauso.
Gaisras žudo mišką ir smulkiuosius medžius. Gyvūnus irgi – tapyrus, papūgas, pekarinius, bites, visą visatos grožį. Miškas jau miršta, o kaltas Bolsonaro.“
Ar Amazonijos laukia pragaištis?
Tas pats D.Kopenawa 2013 metais prognozavo, kad pasaulio laukia ekologinis košmaras, kuris prasidės Amazonijos miškuose. Tokios pat nuomonės šis indėnas laikosi ir dabar.
Tačiau pasaulis, akivaizdu, jau sujudęs, o netyli ir galingiausi pasaulio politikai, nuo kurių valios priklauso Amazonijos ateitis.
„Techninių sunkumų šiandien nebėra, – pabrėžė A.Setzeris. – Mes tiksliai žinome, kurios miško vietos kertamos, kas taip daro, kaip. Tereikia politinės valios.“
Padėti gali ir ekonominis spaudimas Brazilijai. Antai penktadienį Prancūzija ir Airija jau paskelbė, kad vetuos ES prekybos susitarimą su Pietų Amerikos šalimis, jei Brazilija rimtai nepažiūrės į Amazonijos nelaimę.
A.Setzeris: „Techninių sunkumų šiandien nebėra. Mes tiksliai žinome, kurios miško vietos kertamos, kas taip daro, kaip. Tereikia politinės valios.“
„Mercosur“ sutartis, kurią ES pasirašė su Brazilija, Argentina, Paragvajumi ir Urugvajumi, buvo pasirašyta birželį, bet dar nėra ratifikuota.
Kita vertus, akivaizdu, kad J.Bolsonaro sulauks D.Trumpo, kuris irgi netiki kova su pasauliniu atšilimu, paramos. Svarstoma, kad pasyvesnė gali būti ir Jungtinė Karalystė, kuriai svarbu po „Brexit“ pasiekti susitarimą dėl prekybos su Brazilija.
