Konfliktai, peraugantys į smurtą, tarp policijos ir juodaodžių bendruomenės JAV tęsiasi jau keletą metų. Juodaodžiai yra pasipiktinę tuo, kad, policininkai, jų manymu, neproporcingai prieš juos naudoja smurtą ir prievartą. Egzistuoja net judėjimas „Juodaodžių gyvybės svarbios“ (angl. „Black Lives Matter“), kuris siekia atkreipti dėmesį į tai, ką laiko esant rasinės nelygybės apraiškomis JAV teisingumo sistemoje.
15min pristato Baton Ružo ir Dalaso žudynių kontekstą bei atskleidžia, kaip įtampa tarp policijos ir juodaodžių bendruomenės JAV pasiekė dabartinį lygį.
Kaip viskas prasidėjo?
2012 m. vasario 26 d. naktį ispanakalbis George'as Zimmermanas nušovė 17-metį afroamerikietį moksleivį Trayvoną Martiną. G.Zimmermanas buvo savanoris budėtojas savo gyvenamajame rajone, kur tuo metu laikinai gyveno ir T.Martinas.
T.Martinas ėjo iš tėvo sužadėtinės namų su savimi turėdamas pakelį saldainių „Skittles“ ir gėrimą. G.Zimmermanas pamatęs jaunuolį įtarė, kad jis yra tas pats asmuo, kurį anksčiau jis pastebėjo plėšikaujantį rajone, ir iškvietė policiją.
Paskambinus pagalbos telefonu 911 dispečerė pasakė, kad pareigūnai jau atvyksta ir G.Zimmermanui liepė jaunuolio nesekti, tačiau šis išlipo iš automobilio, kaip vėliau sakė pareigūnams, tam, kad galėtų tikslų adresą perduoti valdžios institucijoms.
G.Zimmermanas ir paauglys susikibo. G.Zimmermanas tvirtino, kad T.Martinas jį užpuolė, kai šis artėjo link mašinos ir G.Zimmermanas panaudojo ginklą.
T.Martinas nužudymo metu buvo neginkluotas. G.Zimmermanas teisinosi, kad T.Martinas jį užpuolė pirmas ir tai buvo tik savigyna. Policija nužudymo naktį paleido G.Zimmermaną, teigdama, kad jį sulaikyti trūksta įrodymų.
Naujienos apie įvykius paplito po visą JAV, žmonės visoje šalyje ėmė reikalauti teisingumo. Po šešių savaičių G.Zimmermanas oficialiai buvo apkaltintas žmogžudyste, bet vėliau buvo išteisintas, nutarus, kad žmogžudystė buvo netyčinė. Būtent šis išteisinimas lėmė „Black Lives Matter“ judėjimo gimimą.
Tačiau ar tik viena žmogžudystė lėmė tokio masto konfliktus?
Vien tik T.Martino mirtis greičiausiai nebūtų tapusi stimulu prasidėti didelio masto neramumams JAV. Tikroji košė užvirė 2014 m. rugpjūtį, kai Fergusono mieste Misūryje baltaodis policininkas nušovė neginkluotą juodaodį paauglį. Tai sukėlė juodaodžių bendruomenės pasipiktinimą, prasidėjo riaušės.
19-metį Michaelą Browną vidury dienos gyvenamojo rajono gatvėje nušovė 28 metų baltaodis policininkas Darrenas Wilsonas. Paauglio šeimos nusamdytas teismo medicinos ekspertas nustatė, kad į M.Browną buvo šauta bent šešis kartus, įskaitant du šūvius į galvą.
Buvo pateikta prieštaringų incidento versijų: policijos šaltiniai sako, kad įvyko grumtynės, per kurias M.Brownas mėgino pačiupti policininko ginklą, o įvykio liudininkai tvirtino, kad M.Brownas pakėlė rankas ir nesipriešino, tačiau buvo nušautas.
Buvęs Niujorko teismo medicinos vyriausiasis tyrėjas Michaelas Badenas, atlikęs M.Browno palaikų skrodimą jo šeimos prašymu, sakė neradęs jokių jaunuolio grumtynių su policininku žymių.
Fergusone po įvykio kilo riaušės. Riaušininkai nusiaubė parduotuves ir svaidė Molotovo kokteilius. Į neramumų apimtą Misūrio valstijos miestą buvo pasiųsti JAV nacionalinės gvardijos kariai. Policija Fergusone įvedė komendanto valandą.
Ypač didelį riaušininkų pasipiktinimą sukėlė ne tik faktas, kad M.Brownas buvo beginklis, bet ir pasklidęs gandas, kad prieš mirtį jis iškėlė rankas ir rėkė „nešaukite“. „Pasiduodu, nešaukite“ tapo vienu iš protestuotojų šūkių.
Riaušės tęsėsi daugiau negu savaitę. Lapkričio 24 d., kuomet prisiekusiųjų taryba nutarė nepareikšti kaltinimų D.Wilsonui dėl M.Browno žmogžudystės, riaušės atsinaujino.
2015 m. kovą JAV Teisingumo departamentas paskelbė savo atlikto tyrimo išvadas. Jose teigta, kad Fergusono policijos departamentas išties diskriminuoja afroamerikiečius ir vadovaujasi rasiniais stereotipais.
Tiesa, kitas to paties Teisingumo departamento tyrimas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju, kuomet buvo nušautas M.Brownas, pareigūnas D.Wilsonas elgėsi teisingai. Buvo nustatyta, kad jo pusę palaikę liudininkai yra patikimesni, be to, pareigūno versiją apie grumtynes parėmė ir fiziniai įrodymai.
Kas yra „Black Lives Matter“ judėjimas?
Judėjimas „Black Lives Matter“ gimė po T.Martino mirties, tačiau iki Fergusono įvykių egzistavo tik kaip internetinė kampanija, daugiausia grotažymės #BlackLivesMatter pavidalu. Po M.Browno mirties žmonės po „Black Lives Matter“ vėliava ėmė eiti į gatves. Nuo 2014 m. rugpjūčio „Black Lives Matter“ JAV suorganizavo daugiau negu tūkstantį protesto akcijų.
„Black Lives Matter“ organizuoja ne tik protesto akcijas gatvėse, bet ir demonstracijas universitetuose. Taip pat jie ragina rinkimuose į įvairius valdžios postus dalyvaujančiu politikus išreikšti nuomonę judėjimui svarbiais klausimais.
Šis judėjimas yra decentralizuotas ir neturi vieno lyderio. Jis turi padalinius įvairiose JAV valstijose, kurie turi išreikšti paramą esminiams judėjimo principams, bet veikia savarankiškai.
Nuo ankstesnių už juodaodžių teises kovojančių judėjimų „Black Lives Matter“ skiriasi tuo, kad nereiškia politinės paramos konkrečiai partijai (anksčiau juodaodžių judėjimai palaikė demokratus), daug mažesnį vaidmenį jame vadina bažnyčia, be to, judėjimas teigia atstovaujantis ir tiems, kuriuos ankstesni juodaodžių judėjimai dažnai ignoruodavo – pavyzdžiui, juodaodžiams homoseksualams arba juodaodžiams, kurie yra sėdėję kalėjime.
Jie teigia, kad juodaodžių gyvybės JAV faktiškai yra laikomos šiek tiek mažiau svarbiomis, jie dažniau nukenčia nuo policijos. Jų manymu, šalis privalo tai pripažinti, kad problema būtų išspręsta.
Reakcija į judėjimą JAV skyrėsi tarp skirtingų rasių. 2016 m. birželį atlikta apklausa parodė, kad 65 proc. juodaodžių amerikiečių ir 40 proc. baltaodžių remia šį judėjimą. 59 proc. juodaodžių ir tik 34 proc. baltaodžių tiki, kad ilgalaikėje perspektyvoje judėjimui pavyks pasiekti rezultatų.
Neoficialiu judėjimo himnu tapo JAV reperio Kendricko Lamaro daina „Alright“.
Ko siekia šis judėjimas?
Judėjimo puslapyje teigiama, kad tikslas – JAV kurti visuomenę, kurioje juodaodžiai nebebūtų sistemiškai ir sąmoningai stumiami į blogiausias pozicijas. Judėjimas sako, kad tai politinis projektas, veikiantis tiek internete, tiek miestų gatvėse. Judėjimo atstovų teigimu, ypač reikia atkreipti dėmesį į problemas, kurias patiria tam tikros juodaodžių grupės: juodaodžiai su negalia, juodaodės moterys, juodaodžiai homoseksualai, į kalėjimus patekę juodaodžiai.
2015 m. „Black Lives Matter“ aktyvistai paskelbė 10 tikslų sąrašą. Į jį pateko šie tikslai:
Atsisakyti praktikos, kuomet už menkus nusikaltimus baudžiama sunkiomis bausmėmis, taip stengiantis atgrasyti nusikaltėlius nuo sunkesnių nusikaltimų;
Pasiekti, kad savo galias neteisėtai panaudojusius policininkus įvertintų ne pati policijos sistema, bet bendruomenė;
Sukurti aiškius standartus, kaip raportuoti atvejus, kai policija neteisėtai panaudoja jėgą;
Nepriklausomai tikrinti ir, esant reikalui, patraukti teisinėn atsakomybėn policininkus, kurie elgėsi netinkamai;
Pasiekti, kad policijos departamentų sudėtis pagal rasę būtų tokia pati, kaip ir bendruomenių, kurias jie aptarnauja;
Įpareigoti pareigūnus visada turėti kameras;
Daugiau dėmesio skirti policijos pareigūnų apmokymui;
Neleisti policijai teikti papildomas saugos paslaugas už pinigus;
Uždrausti policijai naudoti karinę ekipuotę;
Pasiekti, kad policininkų profsąjungų pasirašomos sutartys numatytų, kad policijos pareigūnai už netinkamą elgesį bus baudžiami.
Ar sakydami, kad svarbios tik juodaodžių gyvybės, jie patys nėra rasistai?
Aiškindami, kodėl jie sako „Juodaodžių gyvybės svarbios“, o ne „Visos gyvybės svarbios“, protestuotojai teigia jokiu būdu nenorintys pasakyti, jog juodaodžių gyvybės yra vertingesnės negu kitų rasių. Jie teigia norintys pabrėžti, kad būtent juodaodžiai, skirtingai negu kitos visuomenės grupės, patiria daug diskriminacijos.
Protestuotojų manymu, sakymas „Visos gyvybės svarbios“ ignoruoja specifinius sunkumus, su kuriais susiduria būtent juodaodžiai.
Kiek „Black Lives Matter“ judėjimo reikalavimai pagrįsti?
Daugelis juodaodžių yra įsitikinę, kad rasizmas prieš juos egzistuoja tiek instituciniu lygmeniu, tiek atskirų pareigūnų požiūryje. Esama statistinių duomenų, kurie patvirtina tokį požiūrį, rašo vox.com ir pateikia to įrodymų.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad narkotikus pardavinėja panašus procentas skirtingų rasių atstovų. Panašus procentas yra ir jų vartotojų. 2013 m. duomenimis, narkotikus vartojo 9,5 proc. baltaodžių ir 10,5 proc. juodaodžių.
Tačiau juodaodžiai dėl narkotikų turėjimo ar pardavinėjimo areštuojami gerokai dažniau – 100 000 baltaodžių per metus tenka 332 areštai, o juodaodžių – 879. Tai siejama su tuo, kad juodaodžiai dažnai gyvena blogesnėmis sąlygomis ir yra labiau linkę vartoti bei pardavinėti narkotikus atviroje erdvėje, kur juos lengviau sulaikyti policijai.
Taip pat JAV už kreko (kokaino atmaina, paplitusi tarp juodaodžių bendruomenių) laikymą gresia daug griežtesnės bausmės negu už įprasto kokaino laikymą, nors mokslininkai teigia, kad abu šie narkotikai yra vienodai pavojingi. Kadangi kokainą dažniau vartoja baltaodžiai, jiems lengviau išsisukti nuo bausmės.
Be to, statistika rodo, kad už tuos pačius nusikaltimus juodaodžiai sulaukia maždaug 10 proc. griežtesnių bausmių negu baltaodžiai.
Galų gale, 2012 m. JAV atlikta analizė atskleidė, kad net 31 proc. asmenų, kurie būdavo nužudomi policijos sulaikymo metu, buvo juodaodžiai. Šioje situacijoje verta turėti omenyje, kad apskritai juodaodžiai JAV sudaro vos 13 proc. gyventojų.
Kokie dar smurto prieš juodaodžius atvejai garsiai nuskambėjo JAV visuomenėje?
Nors labiausiai žinomas atvejis įvyko Fergusone, tai buvo toli gražu ne vienintelis kartas per pastaruosius metus, kai juodaodžiai žūsta nuo baltaodžių policininkų rankos. Tai kartojasi pakankamai dažnai.
2012 m. lapkričio 23 d. afroamerikietis paauglys Jordanas Davisas ir jo trys draugai susiginčijo su baltaodžiu Michaelu Dunnu dėl to, kad iš jų mašinos per garsiai sklido muzika. M.Dunnas galiausiai atidengė ugnį į automobilį, nužudydamas Davisą. Jis buvo nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos.
2014 m. liepą 43 metų juodaodis Ericas Garneris, šešių vaikų tėvas, Niujorke buvo parblokštas ant žemės baltaodžių pareigūnų, kurie jį areštavo, įtardami neteisėta prekyba cigaretėmis.
Mobiliuoju telefonu nufilmuotame to incidento vaizdo įraše girdisi, kaip E.Garneris, kuris buvo stambaus sudėjimo ir sirgo astma, ne kartą ištarė „Aš negaliu kvėpuoti“, kai jį ant žemės pargriovė keli policijos pareigūnai. Ši frazė tapo viena judėjimo „Black Lives Matter“ kertinių frazių.
Niujorko medicinos tyrėjo biuras šį incidentą pripažino netyčine žmogžudyste, bet pernai gruodį didžioji žiuri neleido pateikti kaltinimų baltaodžiui policininkui, kuris laikė užspaudęs kaklą sulaikytajam. Tai sukėlė didelius protestus Niujorke.
2014 m. rugpjūtį 22 metų juodaodis Johnas Crawfordas buvo nušautas policijos, kai ši jo laikytą žaislinį ginklą palaikė tikru. Jis su mergina apsilankė „Walmart“ parduotuvėje nusipirkti maisto.
2014 m. lapkritį 12 metų berniukas juodaodis Tamiras Rice'as pateko į panašią situaciją: jis su žaisliniu pistoletu taikėsi į žmones. Apie tai buvo pranešta policijai: skambinęs žmogus sakė, kad ginklas greičiausiai yra netikras, bet informacija nebuvo perduota į įvykio vietą vykusiems pareigūnams. Vienas jų, Timothy Loehmannas, iššovė du šūvius, pataikydamas Rice'ui į krūtinę. T.Rice'as mirė kitą dieną.
2015 m. balandį 25 metų afroamerikietis Freddie Gray'us buvo sulaikytas policijos, kaip pranešta, už neteisėto šaltojo ginklo turėjimą. Jis buvo jėga atvestas į policijos automobilį. Kol buvo transportuojamas automobiliu, jis pateko į komą ir po kelių dienų mirė dėl traumų, padarytų jo stuburui. Įtarta, kad automobilyje jis buvo sumuštas.
Baltimorėje prasidėjo riaušės, protestuotojai kėlė gaisrus ir svaidė akmenis. Sutramdyti riaušėms buvo pasitelkta Nacionalinė gvardija.
Būtent tokie įvykiai, kuomet juodaodžiai nukentėdavo nuo policijos pareigūnų, ir buvo vienas pagrindinių stimulų leidusių įsibėgėti judėjimui „Black Lives Matter“, pasisakančiam prieš policijos pareigūnų smurtą ir prieš tai, kas yra laikoma instituciniu rasizmu JAV teisinėje sistemoje. Jie kėlė debatus dėl policijos naudojamos mirtinos jėgos ir numanomo policijos rasinio šališkumo mažumų, ypač afroamerikiečių, atžvilgiu.
Kas nutiko dabar, kad visa tai vėl grįžo į žiniasklaidos pirmuosius puslapius?
2016 m. liepos 5 d. 37 metų juodaodis Altonas Sterlingas buvo nušautas, po to kai susigrūmė su dviem policininkais prie parduotuvės Baton Ružo mieste, kur jis pardavinėdavo kompaktinius garso ir vaizdo įrašus. Policija atvyko gavusi iškvietimą, kad A.Sterlingas ginklu grasino klientui.
Abu policininkai buvo baltieji. Internete paskelbtas įvykio vaizdo įrašas, nufilmuotas mobiliuoju telefonu, išprovokavo piktus protestus, nes jame matoma, kad A.Sterlingas nebando išsitraukti ginklo. JAV Teisingumo departamentas nedelsdamas sutiko, kad būtų pradėtas tyrimas dėl įtariamo pilietinių teisių pažeidimo.
Policija nurodė, kad A.Sterlingas buvo ginkluotas. Vienas liudininkas pasakojo, kad policija vėliau ištraukė pistoletą jam iš kišenės. Visuomenė susipriešino – vieni teisino pareigūnų veiksmus ir aiškino, kad tai buvo savigyna nuo ginkluoto asmens, kiti pabrėžė, kad A.Sterlingas akivaizdžiai nebandė išsitraukti ginklo, buvo pargriautas ant žemės ir šauti į jį nebuvo jokios prasmės.
Vėl prasidėjo protestai, tačiau šįkart jie pakrypo netikėta linkme. Teksaso valstijos mieste Dalase vykstant protestui penki policijos pareigūnai žuvo, dar septyni buvo sužeisti snaiperio, vieno juodaodžio JAV armijos veterano Micah Johnsono, šūvių.
Žuvo iš viso penki pareigūnai, tarp jų vienas Dalaso viešojo transporto policininkas. Dar septyni pareigūnai ir du civiliai buvo sužeisti.
Policija užspeitė pagrindinį įtariamąjį ir mėgino su juo derėtis, bet po kelių valandų derybos nutrūko. Galiausiai įtariamasis buvo nukautas susprogdinus užtaisą, kurį prie to vyro nugabeno per atstumą valdomas policijos robotas.
JAV miestuose protestai prieš rasinį policijos šališkumą tęsėsi toliau. Per juos sulaikyta beveik 200 žmonių.
Sekmadienį Baton Ruže įvyko panašus incidentas. 29 metų afroamerikietis Gavinas Eugene'as Longas nukreipė ginklą prieš policiją, pratęsdamas rasinį atspalvį turinčių ir su teisėsauga susijusių smurto išpuolių virtinę. Buvo nušauti trys policininkai, o dar trys buvo sužeisti. Vienas iš nušautų policininkų buvo juodaodis.
Baton Ružą prieš incidentą krėtė didelė rasinė įtampa ir dažni protestai prieš policijos žiaurumą po anksčiau šį mėnesį įvykusio incidento, kai pareigūnai iš arti nušovė ant žemės parblokštą juodaodį A.Sterlingą.
B.Obama pasmerkė šį išpuolį. Tačiau šalis ir toliau išlieka susiskaldžiusi. Tik laikas parodys, ar kruvini išpuoliai liausis .
