D.Trumpas bando vaizduoti, kad nieko blogo nepadarė ir kad apskritai tiesiog gali daryti ką tik nori. Tačiau stebėtojai įžvelgia, kad naujausias skandalas yra labai pavojingas JAV prezidentui, kurio kadencija ir taip labai audringa.
Pranešimai, esą jis ragino užsienio šalies lyderį – šiuo atveju Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – ištirti galimą J.Bideno ir jo sūnaus korupcinę veiklą, Vašingtone pagarsino kalbas apie potencialią D.Trumpo apkaltą.
D.Trumpas trečiadienį kaip tik susitinka su V.Zelenskiu Niujorke, kur vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.
Pats JAV prezidentas ir respublikonai, žinoma, mieliau kalbėtų apie J.Bideną, bet į paviršių lenda vis nauja Baltiesiems rūmams pavojinga informacija – pavyzdžiui, kad D.Trumpas dar prieš prezidento pokalbį su V.Zelenskiu, o ne po jo, įsakė įšaldyti beveik 400 mln. JAV dolerių vertės finansinę pagalbą Ukrainai.
D.Trumpui aktualu kuo anksčiau surasti purvo, kuriuo būtų galima apipilti J.Bideną. Visos apklausos rodo, kad buvęs JAV viceprezidentas ne tik taps demokratų kandidatu 2020 metų prezidento rinkimuose, bet ir greičiausiai gana užtikrintai įveiks dabartinį šalies lyderį.
Vis dėlto jo administracijos pastangos paversti J.Bideną taikiniu gali atsisukti prieš patį D.Trumpą. 15min aiškina, kodėl.
Beje, D.Trumpas trečiadienį kaip tik susitinka su V.Zelenskiu Niujorke, kur vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.
Kaip viskas prasidėjo?
Skandalas pajudėjo iš vietos rugpjūtį, kai buvo pranešta apie vieno žvalgybininko pateiktą formalų skundą. Asmuo esą pamatė ar išgirdo kažką, kas jam sukėlė „skubų susirūpinimą“.
Vėliau, praėjusią savaitę, paaiškėjo, kad skundas buvo paremtas keliais JAV politinio gyvenimo epizodais, įskaitant liepos 25-osios telefoninį pokalbį tarp D.Trumpo ir Ukrainos prezidentu išrinkto V.Zelenskio.
Įdomu tai, kad apie tokius skundus per septynias dienas privaloma informuoti Kongresą, tačiau JAV nacionalinės žvalgybos laikinasis direktorius Josephas Maguire'as, į pareigas paskirtas būtent D.Trumpo, iki šiol atsisako tai padaryti.
Nenuostabu, kad JAV Atstovų rūmų žvalgybos komiteto demokratai jau ruošiasi ketvirtadienį įvyksiančiai J.Maguire'o apklausai. Daugiau informacijos apie skundo turinį reikalauja ir demokratai, ir kai kurie respublikonai.
Apie ką kalbėjosi su V.Zelenskiu?
Žinoma, D.Trumpas telefonu tikrai pasveikino V.Zelenskį su užtikrinta pergale prezidento rinkimuose. Bet ne tik tai.
Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių jau pranešė, kad D.Trumpas spaudė V.Zelenskį imtis J.Bideno sūnaus Hunterio, kuris anksčiau dirbo Ukrainos gamtinių dujų bendrovėje, veiklos tyrimo. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tokį raginimą JAV prezidentas per pokalbį išsakė net aštuonis kartus.
Sekmadienį pats D.Trumpas patvirtino, kad aptarė Bidenų klausimą su V.Zelenskiu, ir tada apkaltino buvusį JAV viceprezidentą bei jo sūnų korupcija – be jokių įrodymų.
„Pokalbis sukosi daugiausia apie sveikinimus, daugiausia apie korupciją, apie visą tą vykstančią korupciją, – padrikai aiškino D.Trumpas. – Daugiausia apie faktą, kad nenorime, jog mūsų žmonės, kaip viceprezidentas Bidenas ir jo sūnus, prisidėtų prie korupcijos Ukrainoje.“
„The New York Times“ šaltiniai, girdėję D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbį, teigia, kad JAV prezidentas ukrainietį vis ragino pabendrauti su jo asmeniniu advokatu Rudy Giuliani.
Pastarasis agresyviai spaudžia Kijevą pradėti tyrimą dėl Bidenų ir bet kokių ankstesnės Petro Porošenkos administracijos ryšių su demokratais.
Kuo čia dėta Ukraina?
Nėra jokių įrodymų, kad Joe ar Hunteris Bidenai kuo nors nusikalto. Tiesa, Bidenas jaunesnysis, kaip jau minėta, tikrai dirbo Ukrainos gamtinių dujų bendrovėje „Burisma“. Bendrovės pagrindinis savininkas – verslininkas, buvęs Ukrainos ekologijos ministras Mykola Zločevskis.
V.Šokinas Ukrainoje garsėjo kaip itin korumpuotas prokuroras, o jo atsistatydinimo troško ne tik Baracko Obamos administracija, bet ir kitos Vakarų šalys.
„Burisma“ direktorių taryboje nuo 2014 metų dirbo ir H.Bidenas, ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. Tačiau kompanijos veikla kiek vėliau susidomėjo Ukrainos generalinis prokuroras Viktoras Šokinas.
Anot D.Trumpo ir jo sąjungininkų, Bidenai neteisėtai paspaudė tuometį prezidentą P.Porošenką atsikratyti V.Šokino ir, pasinaudojant jo įpėdiniu Jurijumi Lucenka, nutraukti tyrimą „Burisma“ atžvilgiu.
Vis dėlto V.Šokinas Ukrainoje pats garsėjo kaip itin korumpuotas prokuroras, o jo atsistatydinimo troško ne tik Baracko Obamos administracija, bet ir kitos Vakarų šalys.
Kai V.Šokinas, kuris atsisakydavo tirti korupcijos bylas ir mėgindavo dangstyti valstybės turto grobstymo atvejus valdant ikirevoliuciniam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, 2016 metų pradžioje neteko posto, apsidžiaugė ir tuometis Ukrainos ekonomikos ministras, lietuvis Aivaras Abromavičius.
Tiesa, J.Bidenas šių metų sausį pasigyrė, kad V.Šokinas buvo atstatydintas tik pagrasinus atšaukti JAV pažadėtas milijardo dolerių vertės kreditines garantijas.
„Gavau Porošenkos ir Jaceniuko pažadą, kad jie imsis veiksmų generalinio prokuroro atžvilgiu, tačiau jie to nepadarė. Todėl nuvykęs į spaudos konferenciją pasakiau: „Mes jums neduosime milijardo dolerių.“
Jie man atsakė: „Jūs neturite tokių įgaliojimų, jūs – ne prezidentas, o prezidentas sakė, kad jis duos“, – teigė buvęs JAV viceprezidentas. „Aš atsakiau: „Paskambinkite jam.“
Pasakiau, kad jie negaus milijardo dolerių. Pasakiau: „Po šešių valandų išvykstu, jei ligi tol jūsų generalinis prokuroras nebus atstatydintas, jūs negausite pinigų.“ Ir tas kalės vaikas buvo atstatydintas. Ir į jo vietą paskyrė tą, kuriuo tuo metu pasitikėjo“, – sakė jis.
D.Trumpas greičiausiai siekia politinės naudos prieš 2020-ųjų rinkimus, per kuriuos sieks perrinkimo. J.Bidenas laikomas demokratų pirminių rinkimų favoritu, be to, apklausos rodo, kad D.Trumpas jo neįveiktų – nebent, aišku, demokratas būtų įpainiotas į didelį skandalą.
Kodėl padėtis tokia rimta?
Kadangi D.Trumpas nė neneigia su V.Zelenskiu kalbėjęsis apie Bidenus, akivaizdu, kad galima kalbėti apie pažeidžiamus įstatymus. Amerikoje politinės kampanijos subjektams ir rengėjams nelegalu priimti „vertę“ (thing of value) iš užsienio šalies vyriausybės.
O demokratai įsitikinę, kad Ukrainos sprendimas pradėti tyrimą dėl D.Trumpo politinio oponento, kurio norėtų JAV prezidentas, ir būtų toji „vertė“.
Negana to, panašu, kad D.Trumpo administracija Kijevą bandė ir šantažuoti sulaikydama finansinę pagalbą Ukrainai.
Iš pradžių buvo pranešta, kad JAV įšaldė Ukrainai numatytas lėšas praėjus maždaug mėnesiui po D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbio.
Tiesa, dabar jau skelbiama, kad JAV prezidentas asmeniškai įsakė įšaldyti beveik 400 mln. JAV dolerių vertės pagalbą Ukrainai dar prieš kontaktą su V.Zelenskiu.
JAV šį mėnesį galiausiai skyrė pagalbą Ukrainai – aišku, jau po to, kai pasirodė žinios apie žvalgybininko skundą.
„The New York Times“ rašo, kad D.Trumpas tokį įsaką perdavė laikinajam Baltųjų rūmų administracijos vadovui Mickui Mulvaney, kuris savo ruožtu nurodymą nusiuntė Pentagonui ir Valstybės departamentui.
Apie tikrąsias pagalbos įšaldymo priežastis diplomatams ir Gynybos departamentui nebuvo pranešta – tik pasakyta, kad administracija svarsto, ar tokios išlaidos pateisinamos ir reikalingos.
Įdomiausia, kad JAV šį mėnesį galiausiai skyrė pagalbą Ukrainai – aišku, jau po to, kai pasirodė žinios apie žvalgybininko skundą.
Pats D.Trumpas nusiteikęs kalbėti apie korupciją: „Labai svarbu apie tai kalbėti. Jei nekalbi apie korupciją, kodėl turėtum skirti pinigų šaliai, kuri, tavo manymu, korumpuota? Labai svarbu kalbėti apie korupciją.“
Ar bus paviešinta stenograma?
Demokratai ir kai kurie respublikonai norėtų, kad būtų paviešinta D.Trumpo ir V.Zelenskio telefoninio pokalbio stenograma. Pirmadienį JAV spauda skelbė, kad tokią galimybę svarsto ir Baltieji rūmai.
Galiausiai ir pats D.Trumpas iš pradžių pareiškė: „Tikiuosi, kad jūs tai (pokalbio stenogramą, – red.) greitai pamatysite.“ Bet po keliolikos sekundžių jau piktai neigė, kad pasakė paviešinsiantis pokalbio nuorašą.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, regis, bando atkalbėti D.Trumpą nuo tokio žingsnio, nes būtų sukurtas pavojingas precedentas – per tokius pokalbius šalių vadovai paprastai kalba atvirai, o retorika dažnai neviešintina.
Be to, D.Trumpo patarėjai esą susirūpinę, kad paskelbus pokalbio su V.Zelenskiu stenogramą opozicija pradėtų reikalauti ir kitų pokalbių nuorašų – pavyzdžiui, su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ką sako demokratai ir Rusija?
Pirmadienį Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras raštu kreipėsi į respublikonų daugumos lyderį Mitchą McConnellą su prašymu padėti susipažinti su anoniminio žvalgybininko skundo turiniu ir ištirti, kodėl buvo įšaldyta pagalba Ukrainai.
Menkai tikėtina, kad M.McConnellas padės demokratams prasidedant JAV paprastai labai ilgam rinkimų sezonui.
Visgi Atstovų rūmų pirmininkė, demokratė Nancy Pelosi jau pareiškė, kad informacijai pasitvirtinus D.Trumpo lauks „rimtos pasekmės“.
N.Pelosi kol kas atmuša demokratų reikalavimus skelbti apkaltą JAV prezidentui, tačiau situacija dabar gali keistis. Sekmadienį Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas pastebėjo: „Gali būti, kad peržengėme Rubikoną.“
