Islamistinio terorizmo pradžia ir „Charlie Hebdo“ žudynės
Pirmosios islamistų kuopelės Europoje atsirado XX a. pabaigoje. Pasak lenta.ru žurnalisto Aleksejaus Kuprijanovo, tada islamistai Europos šalis vertino kaip savo veiklos bazę: čia buvo galima rinkti pinigus, vykdyti propagandą musulmonų bendruomenėse, iš Europos buvo patogu vadovauti ir reguliuoti. Ši politika pasikeitė amžių sandūroje, kai islamistai Europą pradėjo suvokti ne kaip bazę, o kaip tikslą.
2015 metų pradžioje Prancūzija patyrė vieną skaudžiausių teroro atakų per visą savo istoriją. Sausio 7 d. Paryžiuje du ginkluoti ir kaukėti teroristai užpuolė satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiaus rytiniame rajone. Per išpuolį žuvo 12 žmonių.
Išpuolį įvykdė su džihadistais susiję broliai 32 metų Cherifas ir 34 metų Saidas Kouachi. Prancūzijoje gimę imigrantų iš Maroko palikuonys pareiškė taip atkeršiję žurnalui už pranašo Mahometo karikatūras.
Po žudynių teroristai pabėgo. Po dviejų dienų jie buvo aptikti ir apsupti į šiaurės rytus nuo Paryžiaus esančiame Damarten an Goelyje miestelio spaustuvėje. Broliai užsibarikadavo paėmę vieną įkaitą. Policija su jais pradėjo derybas.
Taip pat sausio 9 d. ginkluotas užpuolikas Amedy Coulibaly pradėjo šaudyti košerinio maisto krautuvėje Paryžiaus rytiniame rajone ir įkaitais paėmė penkis žmones. Per šaudymą du žmonės žuvo. A.Coulibaly pareiškė, kad laikys įkaitus tol, kol policija neleis pabėgti broliams Kouachi.
Sausio 9 d. vakarą specialiosios pajėgos pradėjo šturmą abiejose vietose. Broliai Kouachi buvo nukauti, keli pareigūnai sužeisti, bet įkaitas liko gyvas. Šturmuojant parduotuvę A.Coulibaly buvo nukautas, bet žuvo ir keli įkaitai.
Diskutavo dėl žodžio laisvės
Atsakomybę dėl išpuolio prisiėmė tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ padalinys Arabijos pusiasalyje.
Iki žudynių „Charlie Hebdo“ populiarumas blėso, leidinio tiražas smuko iki 30 tūkst. ir jis vos nebuvo uždarytas dėl skaitytojų stygiaus. Tačiau po lemtingųjų įvykių leidinys tapo pasauliniu žodžio laisvės simboliu ir paskatino milijonus žmonių išeiti protestuoti į Prancūzijos gatves. Praėjus vos kelioms valandoms po šaudynių žymė #JeSuisCharlie („Aš esu „Charlie“) išplito internete, o milijonai žmonių reiškė palaikymą leidiniui.
Prancūzijoje ėmė megztis debatai dėl žodžio laisvės. Daugelis musulmonų teigė, kad jie smerkia smurtą, bet kartu ir jaučiasi įžeisti dėl to, kaip „Charlie Hebdo“ vaizduoja jų tikėjimą ir tikinčiuosius. Kritiką leidiniui reiškė ir Vatikanas.
Tuo tarpu leidinio gynėjai aiškino, kad šis leidinys yra dalis senos prancūzų satyros tradicijos nepaisyti jokių autoritetų ir juoktis iš visų – pradedant popiežiais ir verslo magnatais, baigiant garsenybėmis ir sporto žvaigždėmis.
Kai po savaitės „Charlie Hebdo“ vėl pasirodė prekyboje, jo viršelyje buvo pavaizduotas pranašas Mahometas su ašara aky, laikantis užrašą „Viskas atleista“. To numerio buvo išpirkta 7,5 mln. egzempliorių, bet taip pat vyko pikti protestai musulmonų pasaulyje – nuo Čečėnijos iki Čado.
Prancūzijos visuomenėje kilo diskusijos, kaip žudikai, užaugę ir įgiję išsilavinimą Prancūzijoje, galėjo tapti tokie radikalizuoti. Premjeras Manuelis Vallsas prabilo apie „socialinį ir etninį apartheidą“, dėl kurio neturtingiausiuose Prancūzijos miestų rajonuose gyvenantys imigrantų vaikai netampa visaverčiais šalies piliečiais.
Virš Egipto susprogdintas rusų lėktuvas
Terorizmo grėsmė Europoje išliko. Rugpjūtį vos pavyko išvengti skerdynių viename greitajame traukinyje, kai keleiviai, vadovaujami atostogaujančių JAV karių, sutramdė iki dantų ginkluotą vyrą.
Spalio 31 d. Sinajuje nukritęs laineris A321 nusinešė 224 žmonių gyvybes. Rusijos „Kogalymavia“ oro linijoms priklausęs laineris skraidino turistus iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą. Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas pripažino, kad lėktuvo katastrofą išprovokavo teroro aktas.
Įnešusi sprogmenį į lėktuvą rusų turistų pamėgto Šarm aš Šeicho kurorto oro uoste prisipažino „Islamo valstybė“. Grupuotė pranešė, kad lėktuvo susprogdinimas buvo atsakas į Rusijos karinės aviacijos smūgius Sirijoje.
Kraujo upės Paryžiuje
Dar viena didelė tragedija įvyko lapkričio 13 d. Šią dieną Paryžių sudrebino teroro išpuolių serija: nugriaudėjo sprogimai prie Prancūzijos nacionalinio stadiono, kur vyko Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynės, buvo apšaudyti kelių barų bei kavinių lankytojai, o ypač kruvinos buvo žudynės koncertų rūmuose „Bataclan“, kur vyko roko grupės „Eagles of Death Metal“ koncertas.
Per teroristų siautėjimą žuvo iš viso apie 130 žmonių, o dar apie 350 buvo sužeisti. Atsakomybę už išpuolius vėlgi prisiėmė „Islamo valstybė“.
Septyni teroristai susisprogdino arba buvo nukauti, vienas – 26 metų Salahas Abdeslamas – sugebėjo pasprukti. Per kelias valandas, kol dar nebuvo paskelbta jo paieška, teroristas pabėgo į Belgiją.
Šalį apėmė sielvartas ir pyktis, padėjęs ultradešiniajam Nacionaliniam frontui surinkti net 28 proc. balsų per gruodį vykusius regionų valdžios rinkimus. Karingai nusiteikęs F.Hollande'as suintensyvino aviacijos smūgius prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje ir Irake.
Paryžiaus įvykių šaknys – Briuselyje
S.Abdeslamo paieška ir teroro aktų tyrimas pareigūnus nuvedė į Briuselį. Paaiškėjo, kad mažiausiai du iš mirtininkų gyveno Belgijoje. Briuselyje buvo sulaikyti 3 žmonės, kuriems gresia kaltinimai terorizmu.
Net keli Paryžiaus teroro aktų vykdytojai, ir pats organizatorius Abdelhamidas Abaaoudas užaugo Molenbeko rajone Briuselyje. Be to, jame atlikus reidą buvo rastas teroristų sprogmenų ir chemikalų arsenalas. Belgijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad iš 130 džihadistų, kurie saugumo tarnyboms yra žinomi kaip grįžę iš Sirijos, 85 gyvena būtent Molenbeke.
Lapkričio 20 d. Briuselyje buvo paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis. Belgijos pareigūnai visuomenę perspėjo vengti minių dėl rimtos ir neišvengiamos atakos grėsmės. Buvo uždarytos metro linijos, sustiprintos policijos pajėgos, gatvėse patruliavo kariai.
Lapkričio 21 d. Briuselyje pradėta didelė paieškos operacija – atlikta 19 reidų. Dar trys kratos – Šarlerua mieste. Sulaikyta 16 asmenų, tačiau tarp jų S.Abdeslamo, tapusio ieškomiausiu Europos žmogumi, nebuvo.
Viešąją erdvę pasiekdavo skirtinga informacija: vieni teigė, kad S.Abdeslamas slapstosi Vokietijoje, kiti šaltiniai – kad jis pabėgo į Siriją.
Tačiau kovo 18 d. Belgijos ir Prancūzijos policijos pareigūnai per bendrą operaciją Briuselyje sulaikė S.Abdeslamą. Per operaciją įvyko susišaudymas, įtariamas teroristas buvo sužeistas.
Pasak Belgijos vidaus reikalų ministro, S.Abdeslamas prisipažino, jog Belgijos sostinėje planavo naują teroro aktą.
Pranešta, kad pagrindinį pernai Paryžiuje įvykdytų kruvinų atakų įtariamąjį, kuris buvo sučiuptas Belgijoje po keturių slapstymosi mėnesių, po apklausos policijoje bus stengiamasi greitai išduoti Prancūzijai.
Kodėl išpuoliai įvykdyti būtent dabar?
Nemažai analitikų sutinka, kad S.Abdeslamo, kuris buvo vienas iš teroro išpuolių Paryžiuje organizatorių, areštas gali būti viena priežasčių, kodėl teroristai dabar surengė teroro išpuolius Briuselyje.
Spėjama, kad galbūt teroristai jau anksčiau rengė teroro aktus, tačiau S.Abdeslamo sulaikymas paskatino juos šiuos išpuolius paankstinti, baiminantis, kad šis gali išduoti planuojamų išpuolių detales. Gali būti, kad įvykdytas būtent tas išpuolis, apie kurio planavimą pasakojo S.Abdeslamas.
Pasak „The Guardian“ apžvalgininko Jasono Burke'o, šie išpuoliai dar kartą patvirtino, kad teroristų keliamas pavojus neišnyksta, suėmus vieną žmogų, kad ir kiek jis svarbus ar ieškomas buvo.
J.Burke'o teigimu, Europos islamiškajį ekstremizmą dabar sudaro nebe vieniši vilkai, o nedidelis skaičius svarbių žmonių, kuriuos globoja didesnės bendruomenės ar rajonai, kur daug žmonių simpatizuoja radikaliajam islamui. Šie žmonės arba patys pritaria ekstremizmui, arba bent jau pasiruošę padėti teroristams dėl šeimos, bendrų pažįstamų ar kokių kitų ryšių.
„Pasaulis niekada nebus toks, koks buvo“, – girdėjome ir po sausio mėnesio atakų, ir po košmariškos lapkričio nakties Paryžiuje. Tuo tarpu dabar, atrodo, viltį, kad terorizmą tuojau pavyks pažaboti, pamažu keičia supratimas, kad teroristinio išpuolio grėsmė taps nuolatine Europos gyventojo būsena. Bent jau Vakarų Europoje.
