Lietuvos Respublikos ambasados Londone įgaliotasis ministras Jonas Grinevičius 15min studijoje teigė, kad nuo vasario 1-osios, kai JK nebebus Bendrijos narė, šioje šalyje gyvenančių imigrantų kasdienis gyvenimas nesikeis.
„Rytoj įsigalioja išstojimo susitarimas, kuris užtikrina teisinius rėmus ir yra lieptelis į ateities santykius. Iki šių metų gruodžio 31 dienos padėtis išlieka ta pati“, – sakė J.Grinevičius.
Įgaliotasis ministras teigė, kad JK gyvenantys lietuviai turėtų jau dabar pradėti galvoti apie laikinojo arba nuolatinio gyventojo statuso įgijimą. Pasak J.Grinevičiaus, tokį statusą jau gavo jau 140 tūkst. šalyje gyvenančių tautiečių.
Daugiau informacijos, kaip gauti nuolatinio JK gyventojo statusą, rasite čia.
J.Grinevičius priminė, kad, kreipiantis dėl nuolatinio gyventojo statuso, reikės asmens tapatybės dokumento, įrodymų, kad asmuo gyveno JK ir mokėjo mokesčius, turi draudimo numerį, taip pat neturi kriminalinių įrašų.
J.Grinevičius: „Procesas – gana paprastas, žmonės, kurie kreipėsi, dalijosi įspūdžiais, kad labai greitai gaunamas patvirtinimas, jog aplikacija yra priimta. Po kelių dienų gaunamas atsakymas, dažniausiai – teigiamas.“
„Procesas – gana paprastas, žmonės, kurie kreipėsi, dalijosi įspūdžiais, kad labai greitai gaunamas patvirtinimas, jog aplikacija yra priimta. Po kelių dienų gaunamas atsakymas, dažniausiai – teigiamas“, – tikino jis.
Ambasados atstovas sakė negirdėjęs nė vieno atvejo, kai JK gyvenantis lietuvis sulaukė neigiamo atsakymo dėl laikinojo ar nuolatinio gyventojo statuso suteikimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Viskas, ką reikia žinoti apie socialinio draudimo stažą, pensijas ir kitas išmokas po „Brexit“
Imigracijos politikos pokyčiai
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala teigė, kad valdantieji toriai siunčia signalus, jog pasibaigus pereinamajam laikotarpiui imigracijos politika keisis – bus bandoma riboti atvykstančiųjų srautus.
„Dabar kalbama apie taškais paremtą sistemą. Kol kas nežinome daug detalių, tačiau sistemos esmė būtų ta, kad į šalį pakankamai laisvai galėtų atvykti labai talentingi žmonės: tie, kurie yra reikalingi darbo rinkai, taip pat turintys kvalifikacijų, kurių tuo metu reikia verslams tam, jog būtų vystoma šalies ekonomika.
Tuo pat metu žemesnės kvalifikacijos žmonėms, net iš ES valstybių, įvažiavimas į JK ir darbas joje gali būti šiek tiek sudėtingesnis ir problematiškesnis“, – 15min studijoje kalbėjo L.Kojala.
J.Grinevičius pastebėjo, kad nuo 2016 metų susirūpinimas JK dėl imigracijos srautų sumažėjo. Prieš ketverius metus apie 60 proc. visuomenės šį klausimą įvardijo kaip vieną svarbiausių, dabar šis skaičius siekia 10-15 proc.
„Tačiau britų politiniam elitui tai išlieka vienas iš principinių klausimų. Žinome, kad jie kalba apie aukštos kvalifikacijos darbo jėgos atvykimo į Britaniją skatinimo programas. Kalbama, kad bus įleidžiami tie imigrantai, kurie uždirba 30 tūkst. svarų ir daugiau per metus.
Prieš porą dienų pasirodė migracijos komiteto, kuris turi patariamąją teisę britų politinėje struktūroje, ataskaita. Joje patariama, kad šį finansinį slenkstį reikėtų sumažinti iki 25 600 svarų per metus“, – tikino LR ambasados Londone įgaliotasis ministras.
J.Grinevičiaus teigimu, kalbant apie aukštą kvalifikaciją, reikia galvoti ne tik apie tokias profesijas kaip finansų eksperto, teisininko ar gydytojo – esą aukštą kvalifikaciją gali turėti ir dailidės, santechnikai bei elektrikai.
„Aukštos kvalifikacijos žmonių reikia ir žemės ūkyje, statybų sektoriuje, maisto pramonėje, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sektoriuje. Tuose sektoriuose, kurie Britanijoje yra patys pažeidžiamiausi. Juose priklausomybė nuo darbo jėgos iš ES yra didžiausia“, – tikino ambasados atstovas.
J,Grinevičius sakė besitikintis, kad bus susitarta dėl bevizio režimo su Jungtine Karalyste, vis dėlto, jis atkreipė dėmesį, jog toks režimas nesuteikia teisės dirbti.
Susitarimui trūksta laiko
L.Kojala teigė, kad visuomenės susiskaldymas pastaraisiais metais nesumažėjo.
„Tyrimai rodo, kad išlieka lygiavertės stovyklos tų, kurie mano, jog sprendimas 2016 metais buvo teisingas, ir tų, kurie mano, kad buvo padaryta klaida. Yra šiek tiek daugiau tų, kurie mano, kad buvo padaryta klaida, bet skirtumas yra pakankamai nežymus“, – 15min studijoje sakė L.Kojala.
15min primena, kad už pasitraukimą iš ES balsavo 51,89 proc. rinkėjų, už pasilikimą Bendrijoje – 48,11 proc. rinkėjų.
Politologas prognozavo, kad, vis dėlto, po sausio 31-osios Jungtinės Karalystės gyventojai galės lengviau atsikvėpti.
„Nes pati proceso eiga, chaotiškas politikų diskutavimas, neaiškumas dėl artimiausios ateities, ko gero, buvo gerokai išvarginęs piliečius“, – kalbėjo RESC direktorius.
Pasak L.Kojalos, vienas pagrindinių iššūkių netrukus prasidėsiančiose derybose dėl prekybos yra laiko trūkumas.
„Žadama susitarti iki metų pabaigos, tačiau kai kalbame apie plačiai aprėpiančius prekybos susitarimus, tokios derybos trunka ne vienerius ir ne kelerius metus. Tą laikotarpį, kurį sau apsibrėžė JK vyriausybė, bus gana sudėtinga įgyvendinti“, – 15min studijoje kalbėjo L.Kojala.
Politologo teigimu, derybose išlieka svarbūs tie klausimai, kurie dominavo „Brexit“ kontekste.
„Žinome, kad britai nori išlaikyti tamprų prekybinį santykį, bet kartu nebūti susiję su ES reguliavimo taisyklėmis. Klausimas: kaip atrasti tą balansą? Kad prekyba nesutriktų, ir kartu britai jaustųsi pakankamai laisvi bei galėtų derėtis su trečiosiomis šalimis dėl naujų prekybinių susitarimų, kurie, anot britų, gali būti naudingesni“, – teigė RESC direktorius.
L.Kojala prognozavo, kad tiek ES, tiek JK bandys išlaikyti kiek įmanoma glaudesnį bendradarbiavimą saugumo srityje.
„Tai yra labai reikšminga ir keičiantis informacija, ir užtikrinant, kad bendradarbiautų įvairios institucijos bei agentūros tam, jog užtikrintų saugumą. Britai gal ir palieka ES, bet niekur jie neišplaukia – ir toliau bus labai svarbūs prekybos partneriai. Tiesiog reikia atrasti geriausią būdą susitarti“, – 15min studijoje kalbėjo politologas.
J.Grinevičius taip pat kalbėjo apie laiko trūkumą. Esą yra nuomonių, kad susitarimas turėtų būti sudarytas jau spalį, nes jį dar reikės ratifikuoti.
J.Grinevičius: „Mes orientuojamės į laisvosios prekybos sutartį. Mūsų siekis – ambicinga sutartis, kuri apimtų ne tik prekybą prekėmis, bet ir paslaugų sektorių, kitas įvairias sritis.“
„Mes orientuojamės į laisvosios prekybos sutartį. Mūsų siekis – ambicinga sutartis, kuri apimtų ne tik prekybą prekėmis, bet ir paslaugų sektorių, kitas įvairias sritis“, – sakė jis.
LR ambasados Londone įgaliotasis ministras prognozavo, kad dėl laiko trūkumo gali būti sudaryta viena pagrindinė nedidelė laisvos prekybos sutartis, o vėliau reikės sudaryti dar 3-4 papildomas sutartis.
Pasak J.Grinevičiaus, realiausia per tokį trumpą laiką susitarti dėl prekybos prekėmis ir konkurencijos politikos.
