Mūsų studijoje pirmadienį 11 val. lankėsi Prancūzijos radijo „Radio France Internationale“ korespondentė Lietuvoje Marielle Vitureau ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Rinkimų Prancūzijoje baigties nekantriai laukė ne tik ši šalis, bet ir visa Europa. Rinkimai iš anksto vadinti vienu svarbiausių balsavimų Senajame žemyne 2017-aisiais – klausta, ar prancūzams pavyks atsispirti populizmo bangai.
Apklausos prieš balsavimą rodė aiškią nepriklausomo centristo E.Macrono persvarą. Už pastarąjį žadėjo balsuoti 61–61 proc., o už kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio fronto“ lyderę M.Le Pen – 38-39 proc. rinkėjų.
E.Macrono persvara iš tiesų buvo dar didesnė. Už jį balsavo 66 proc. rinkėjų, o M.Le Pen teko tenkintis 34 proc. balsavusių prancūzų parama.
Galiausiai Prancūzijos birželį laukia svarbūs parlamento rinkimai. Sekmadienį triumfavusiam E.Macronui bus sunku vykdyti pažadus, jei po mėnesio nelaimės daugumos Nacionaliniame susirinkime – žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose.
Kadangi Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture pirmą kartą nebuvo tradicinių dešiniųjų ir kairiųjų partijų kandidatų, jau aišku, kad šalis keisis. Kaip? Ar įmanomi esminiai pokyčiai? O gal jų nereikia?
