Kyjivo metro tapo viena saugiausių vietų Ukrainoje vos prasidėjus Rusijos invazijai į šią šalį. Bandydami apsisaugoti nuo raketų smūgių, po žeme skubėjo slėptis tūkstančiai žmonių.
Iš pradžių čia jie gyveno ištisas dienas, o praėjus kelioms dienoms nuo Maskvos puolimo, Kyjivo metro vienai moteriai teko net gimdyti.
Rusijai atitraukus savo pajėgas nuo Kyjivo, metropolitenas sugrįžta prie labiau įprasto ritmo, tačiau naktimis vėl prisipildo žmonių – tiesa, mažiau nei anksčiau, dažniausiai – miestiečiai, kurių namuose nėra rūsių.
Tiems, kas neturi miegmaišio, metro savanoriaujantis Vadimas pasiūlo pledų ir antklodžių. Metro stotelės gale taip pat yra karšto vandens, Vadimas suranda plastikinių dubenėlių ir išdalina po pakelį arbatos.
Tuojau pat jis taip pat pasiūlo maisto. Jį čia atvežė savanoriai – galima gauti bulvių košės, vištienos, maltinį. Tiesa, maistas jau pravėsęs, tačiau žmonės mielai jį suvalgo.
Išeiti iš metro negalima iki ryto – naktį mieste komendanto valanda. Taip pat šiukštu negalima pereiti į kitą stotelę – ten yra kitas prižiūrėtojas ir kiti žmonės.
„Privalome čia laikytis taisyklių, nes visko pasitaiko. Ateidavo čia kažkoks vyras. Jis man pasirodė įtartinas. Negalėjau jo pats sulaikyti, tačiau pranešiau apie tai policijos pareigūnams. Galiausiai paaiškėjo, kad jis diversantas“, – pasakojo Vadimas.
Apsauga nuo raketų
1960 metais atidaryto Kyjivo metropoliteno gylis kai kur siekia ir daugiau nei 100 metrų, o tai reiškia, kad tokio įtvirtinimo raketa nepramuš.
Jau pirmosiomis invazijos, prasidėjusios vasario 24-ąją, dienomis pasaulį apskriejo nuotraukos iš Kyjivo metro – tūkstančiai žmonių kartais su savo augintiniais skubėjo čia slėptis nuo raketų smūgių.
„Prasidedant oro smūgiams, metro yra saugiausia vieta mieste“, – 15min žurnalistei paaiškino ją lydėjęs 33-ejų ukrainietis, taip pat vardu Vadimas.
Jis nuo invazijos pradžios užsirašė į teritorinę gynybą, o kol nebuvo pakviestas stoti į kovą su ginklu rankose, griebėsi savanoriavimo.
Jis ne tik renka humanitarinę pagalbą, veža maistą ir kitus reikalingus daiktus tiek civiliams, tiek šalies gynėjams, bet dar ir gelbėja dėl karo paliktus gyvūnus.
Šalia būnant 15min žurnalistei, jam paskambino pažįstama su pagalbos prašymu – reikia išgelbėti partrenktą katiną. Kyjive jau po kelių minučių turėjo prasidėti komendanto valanda, tad civiliai išeiti iš namų jau neturi teisės.
Norintys pasilikti nakvynei metro, turi praeiti patikros postą. Jame pasitinka du teritorinės gynybos pareigūnai.
Leidimo komendanto valandos metu būti Kyjivo gatvėse Vadimas taip pat neturi. Liko viena išeitis – kreiptis į savanorius karius, kurie yra mieste.
Paskambinęs draugui Jevhenui Vadimas susitaria – kariai nuvyks pasiimti gyvūno ir nuveš jį pas veterinarą. Ryte išėję iš metro sužinojome, kad katinas išgyveno.
Griežtas patikrinimas
Norintys pasilikti nakvynei metro, turi praeiti patikros postą. Jame pasitinka du teritorinės gynybos pareigūnai. Jie kruopščiai patikrina dokumentus ir daiktus, surašo asmens duomenis.
Teritorinei gynybai privaloma taip pat parodyti telefone esančias nuotraukas.
Fotoaparatas ir filmavimo kamera nuolat sulaukia papildomo karių, pareigūnų dėmesio, siekiant apsisaugoti nuo diversantų, fotografuojančių ir filmuojančių strateginius objektus, patikrinimo postus, karių ir technikos judėjimą. Šią informaciją diversantai perduoda priešui.
„Kartą gatvėje pasidariau asmenukę. Nieko ypatingo, tiesiog asmenukė. Tačiau jau po akimirkos išgirdau manęs link bėgančią teritorinę gynybą ir liepiančią man iškelti rankas. Nuotrauką teko ištrinti“, – pasakojo Vadimas.
Jis tvirtino, kad kai kurie teritorinės gynybos savanoriai išties labai jautriai reaguoja į bet kokį civilio veiksmą. Vyrui atrodo, kad kartais perlenkiama lazda.
Noriai dalijasi savo istorijomis
Metro laiką leidžia aštuoniolikmetis Miša. Noriai bendraujantis vaikinukas sako, kad metro apsigyveno, nes nelabai turi kur eiti.
„Vykau į Kyjivą, nes norėjau prisijungti prie teritorinės gynybos, tačiau pamečiau dokumentus. Dabar įstrigau čia“, – tvirtino vaikinas.
Jį čia jau visi pažįsta, todėl vaikinas be vargo įleidžiamas nakvoti metro be kitiems taikomų įprastinių patikros procedūrų.
„Nebuvau labai geras vaikas, tačiau pasibaigus karui noriu susirasti darbą, noriu kurti videoklipus, filmuoti“, – atviravo Miša.
Metro 15min žurnalistė sutiko ir 25-erių Aną. Iš pradžių nakvoti čia ji eidavo kaip ir visi kiti – bijodama apšaudymų. Tačiau vėliau susipyko su savo sutuoktiniu ir grįžti namo nebepanoro. Sako, čia jaučiasi saugiau, o ir žmonės, besiglaudžiantys metro, jau tapo pažįstami.
Maždaug ties vidurnakčiu metro esantys žmonės pamažu suminga, tik vienas kitas dar žiūri kažką savo telefone. Tiesa, interneto ryšys po žeme labai prastas, tad pasirinkimo nėra daug.
Metro nakvojantys žmonės – labai skirtingi, tačiau vienas dalykas juos jungia. Visi 15min žurnalistės sutikti žmonės Ukrainoje jaučia didžiulę neapykantą Rusijai. Dalis nė neslėpė, kad iki invazijos tokių jausmų neturėję, tačiau dabar negalintys jausti nieko daugiau, išskyrus pyktį.
