Šanchajuje gimęs Didžiosios Britanijos ir JAV pilietybę turintis Charlesas K.Kao pelnė pripažinimą už tyrimus, kurie sukėlė perversmą šviesolaidžių technologijose, leidžiančiose perduoti šviesos signalus dideliu atstumu stiklinėmis gijomis.
„Jeigu visus pasaulį apraizgiusius šviesolaidžius sujungtume į vieną giją, ji būtų ilgesnė nei 1 mlrd. kilometrų ir galėtų apjuosti Žemę daugiau nei 25 tūkst. kartų. Kas valandą (šis tinklas) pailgėja tūkstančiais kilometrų“, – teigiama apdovanojimus skiriančio komiteto pranešime.
JAV bei Kanados pilietybę turinčiam Willardui S.Boyle'ui ir amerikiečiui George'ui E.Smithui atiteko kita premijos dalis už bendrą indėlį išrandant pirmąsias sėkmingas vaizdų nuskaitymo technologijas naudojant skaitmeninius optinius jutiklius.
„Šiemet Nobelio fizikos premija skiriama už du mokslinius pasiekimus, kurie padėjo pakloti pamatą mūsų dienų įtinklintoms visuomenėms, – sakoma komiteto pranešime. – Jie sukūrė daugelį kasdienio gyvenimo inovacijų ir suteikė naujų mokslinių tyrimų įrankių.“
Remiantis Ch.K.Kao darbais, praėjus ketveriems metams po jų paskelbimo buvo sukurti pirmieji „ypač skaidrūs“ optiniai pluoštai, tapę dabartinio šviesolaidžių ryšio pagrindu.
„Šios mažai šviesą išsklaidančios stiklo gijos padeda vystyti plačiajuostį ryšį, pavyzdžiui, internetą, – pabrėžė Švedijos karališkosios mokslų akademijos Nobelio fizikos komitetas. – Tekstai, muzika, nuotraukos ir vaizdai per sekundės dalį gali būti persiųsti į kitą pasaulio pusę.“
Didelę šio duomenų srauto dalį sudaro skaitmeniniai atvaizdai. Šioje srityje proveržį sukėlė W.S.Boyle'o ir G.E.Smithas, kurie 1969 metais išrado pirmąsias sėkmingas skaitmeninių atvaizdų kūrimo technologijas naudodami skaitmeninius optinius jutiklius, dar vadinamus krūvio sąsajos įtaisais (Couple–Charged Device, CCD).
„Tai sukėlė revoliuciją fotografijoje, nes šviesa dabar užfiksuojama elektroniniu būdu, o ne (šviesai jautrioje) juostoje“, – sakoma pranešime.
CCD ir šviesolaidžių technologijos taip pat taikomos daugelyje medicinos sričių: jos leidžia pažvelgti į organus iš vidaus ir yra naudojamos diagnostikoje bei mikrochirurgijoje.
Šie trys mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,39 mln. litų), diplomus ir kvietimus į Nobelio premijų teikimo ceremoniją.
Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo skirta dviem japonų mokslininkams – Makoto Kobayashi ir Toshihide Maskawa – bei JAV gyvenančiam jų tautiečiui Yoichiro Nambu už elementariųjų dalelių kvarkų tyrimus.
