Metų pradžią bene skaudžiausiai paženklino pasaulinio garso atlikėjos Whitney Houston mirtis. Vasario 11-ąją negyva moteris aptikta Los Andželo viešbutyje. Muzikos karaliene tituluojama atlikėja ne vienerius metus kentėjo nuo priklausomybių alkoholiui ir kvaišalams. Paskelbta, kad dainininkė mirė nuskendusi vonioje, jos organizme rasta kokaino ir kitų narkotikų pėdsakų. Mirtis vadinama „nelaimingu atsitikimu“.
Rinko prezidentus
Ne viena užsienio valstybė šiemet rinko šalies prezidentą. Kovo 6-ąją rinkimai vyko Rusijoje. Jų nugalėtojas, regis, nieko nenustebino. Seniai planuota rokiruotė į postą trečiai kadencijai grąžino Vladimirą Putiną. Rinkimai šioje šalyje, kaip visuomet, sulaukė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, demokratinių institucijų ir žmogaus teisių gynėjų kritikos. Oficialiais duomenimis, V.Putinas pelnė 64,4 proc. balsų. Rinkimai šioje šalyje pabudino tautą, ši drąsiau pasipriešino ir protestavo prieš nesąžiningus rinkimus, tačiau nieko nepešė.
 |
| Scanpix / Postimees.ee /Pussy riot |
Nujausdamos, kas karaliaus poste, dar vasarį Maskvos Kristaus Išganytojo bažnyčioje prie altoriaus dainą apie V.Putiną užtraukė merginų grupė „Pussy Riot“. Savo dainoje jos meldė: „Dievo motina, išvyk Putiną“. Kovą merginos buvo suimtos, o rugpjūtį sulaukė bausmės – du metai laisvės atėmimo.
Apeliacinio teismo sprendimas pasikeitė tik vienos merginos naudai: Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina lapkritį išgabentos į griežto režimo koloniją, Jekaterina Samucevič realaus laisvės atėmimo išvengė – jai skirta lygtinė bausmė.
Žmogaus teisių specialistų teigimu, maištaujančios merginos tiesiog išreiškė savo nuomonę, todėl nevertos baudžiamosios atsakomybės. Joms neva turėtų grėsti ne daugiau nei administracinė atsakomybė.
Poste po spalį vykusių rinkimų išliko ir V.Putino bičiulis Hugo Chevezas, dar prieš rinkimus dovanų gavęs juodąjį rusų terjerą. Šaliai, kur prezidento kadencijų skaičius neribojamas, nuo 1998 metų postą užėmęs H.Chevezas vadovaus jau ketvirtą kadenciją. Tiesa, H.Chavezo pergalės džiaugsmą temdo atsinaujinęs vėžys. Vasarą skelbęs, kad ligą nugalėjo, prezidentas neseniai vėl išvyko gydytis į Kubą.
Laimėjo socialistas
Gegužę rinkimai vyko ir Prancūzijoje. Juos laimėjo socialistų kandidatas Francois Hollande‘as, perėmęs šalies vairą iš prezidento, rinkimuose taip pat dalyvavusio Nicolas Sarkozy. Didelius pokyčius žadėjęs F.Hollande per daugiau nei pusę metų itin ryškių darbų nenuveikė. Tautai jis žadėjo, kad taupymas pagaliau baigsis ir buvo nusiteikęs patuštinti turtingųjų kišenes. Tačiau vadovo reitingai krenta itin sparčiai, o kalbos apie mokesčius turtingiesiems iš šalies išveja, kaip juokaujama, ne tik turtingus, bet ir tiesiog aptekusius pinigais.
 |
| „Scanpix“/AP nuotr./Francois Hollande'as ir jo palydovė Valerie Trierweiler |
Prancūzų palankumo jis nepelnė ir dėl asmeninio gyvenimo. Prezidentas gyvena su žurnaliste Valerie Trierweiler, kuri, kaip paaiškėjo, buvo garsių vyrų medžiotoja. Romaną ji buvo užmezgusi su kitu garsiu Prancūzijos politiku, tuo metu gyveno su savo vyru ir vaikų tėvu, akį merkė ir F.Hollande. Galiausiai tapo jo gyvenimo moterimi. Pats F.Hollande su ankstesne gyvenimo partnere, žinoma politike Segolene Royal turi du vaikus. V. Trierweiler sukėlė ginčus, kuomet paaiškėjo, kad rinkimų į parlamentą įkarštyje ji naudojo socialinį tinklą „Twitter“ viešai kovai prieš oponentę S.Royal. Ši buvo socialistų kandidatė į prezidentus 2007 metais.
V.Trierweiler Prancūzijoje imta vadinti „rottweiler“ – rotveileriu, šiemet apie ją išleista knyga, pavadinimu „Maištingoji“.
Musulmonų brolijos atstovas
Prezidentą birželį išsirinko ir Egiptas. Juo tapo Musulmonų brolijos kandidatas Mohammedas Mursi. Šalies vadovo rinkimai vyko praėjus daugiau kaip pusei metų nuo diktatoriaus Hosni Mubarako nuvertimo „arabų pavasario“ metu. M.Mursi surinko 52,5 proc. balsų, o jo varžovas, buvęs premjeras Ahmedas Shafiqas – 47,5 proc. balsų. Naujas vadovas pažadėjo dirbti „ranka rankon su visais egiptiečiais dėl geresnės ateities, laisvės, demokratijos, plėtotės ir taikos“, tačiau pažadus primiršo.
Naujausias M.Mursi dekretas sukėlė pasipiktinimą ne tik šalyje, bet ir užsienio valstybėse. Lapkričio pabaigoje jis išplėtė savo galias, mat priėmė dekretą, kuriame teigiama, kad prezidento priimtų sprendimų negali panaikinti net ir teismas. Egipte vėl prasidėjo gatvės mūšiai, į kovą stojo prezidento šalininkai ir priešininkai. Prezidentas atkerta, kad dekretas laikinas ir vos bus parengta nauja konstitucija, viskas grįš į senas vėžes.
Pražudė potvynis
Kubanėje per liūčių sukeltus potvynius žuvo 172 žmonės, dar apie 30 000 nukentėjo.
2012-ieji paženklinti ir tragedijomis. Liepą didžiulis potvynis kilo Rusijos Krasnodaro srityje, Kubanėje. Per liūčių sukeltus potvynius žuvo 172 žmonės, dar apie 30 000 nukentėjo.
Teigiama, kad valdžia žinojo apie sparčiai kylantį vandenį, tačiau tinkamai žmonių neinformavo. Piliečius pasiekė trumposios žinutės, tačiau tik dalis teksto: „Nepaprastųjų situacijų ministerija informuoja! Gelendžiko, Krymsko ir Novorossyisko rajonuose“, o toliau rašoma „dalies pranešimo nėra“. Neakivaizdžiu liudijimu apie tai, kad valdžia apie gresiančią katastrofą žinojo, tapo iš vakaro išjungtas elektros ir dujų tiekimas. Valdžios atstovai teisinosi, kad per televiziją buvo galima išvysti bėgančią eilutę, tačiau televizorių be elektros niekas įsijungti negalėjo.
Perrinko Baracką Obamą
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sandy uragano padariniai |
Daugiausiai nuostolių pridariusia gamtos stichija šiemet neabejotinai tapo uraganas Sandy, griaunančia jėga šlavęs viską, kas pasitaikė pakeliui. Praūžęs Karibuose, didžiausią smūgį jis sudavė JAV pakrantei ir paralyžiavo amerikiečių gyvenimą. Skaičiuojama, kad vien Niujorko valstijai uraganas pridarė žalos už 42 mlrd. dolerių. Sandy aukomis tapo mažiausiai 163 žmonės, dešimtys tūkstančių liko be namų.
Visa JAV pakrantė priminė siaubo filmą – išvartyti automobiliai, jachtos, paskendusios metro stotelės, nuvirtę medžiai, apgadinti namai, dingusi elektra, į jūrą išsiliejo per milijonas tonų naftos, uraganas pasiglemžė istorinį laivą „Bounty“.
Šiame audringame fone lapkričio 6-ąją vyko JAV prezidento rinkimai, kuriuose pergalę šventė Barackas Obama. Jo varžovu tapo respublikonas Mittas Romney, žadėjęs nuolaidas didžiulėms korporacijoms bei didesnius mokesčius vidutinei klasei.
B.Obama nebuvo dosnus nerealių pažadų – jis neslėpė, kad mokesčiai, siekiant suvaldyti šalies biudžeto deficitą, turės kilti. Debatų metu jis buvo daug racionalesnis kalbėdamas tiek apie užsienio politiką, tiek apie finansus. Prieš ketverius metus amerikiečiai patikėjo pirmąkart į postą kandidatavusio B.Obama šūkiu „Taip, mes galime“ (Yes, we can), šiemet jie pasikliovė jo šūkiu „Pirmyn!“.
Situacija JAV vis dar sudėtinga. 15 mln. amerikiečių tebeieško darbo, šeimų ūkių pajamos sumažėjo 5 proc. Įspūdinga ir šalies skola, per ketverius metus išaugusi 4 trilijonais iki 16 trilijonų dolerių. Ekspertai pastebi, kad rinkėjai dar niekada antro šanso nebuvo suteikę prezidentui, kuriam vadovaujant nedarbas viršijo 7 proc. ribą. Tiesa, žinovai teigia, kad jei ne ryžtinga prezidento skatinimo politika, padėjusi apsaugoti nuo žlugimo automobilių pramonę, nedarbas būtų pasiekęs 12 proc.
Šventė deimantinį jubiliejų
Svarbūs įvykiai šiemet paženklino ir Didžiosios Britanijos istoriją. Milijonai žmonių birželį šventė 86-erių metų karalienės Elizabeth II deimantinį jubiliejų – monarchė šiemet mini 60-ąsias valdymo metines.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Karalienė Elizabeth II |
Elizabeth II yra antroji monarchė po karalienės Victorios, šventusi tokią garbingą vadovavimo sukaktį. Šis jubiliejus, kaip teigiama, dar labiau padidino karališkosios šeimos populiarumą. Jis išaugo po pernai vykusių princo Williamo ir jo išrinktosios Catherine Middleton vestuvių, dar daugiau dėmesio sulaukta paskelbus apie laukiamą karališkąjį kūdikį.
Svarbūs šie metai ir kitos sukakties proga – lapkričio 20-ąją karalienė ir jos vyras, princas Philipas šventė 65-erių metų santuokos jubiliejų, vadinamąsias geležines vestuves. Pora prieš 2 000 svečių Londono Vestminsterio abatijoje amžiną meilę vienas kitam prisiekė 1947-ųjų lapkričio 20 dieną.
Po įspūdingo karalienės valdymo sukakties minėjimo, liepą Didžiosios Britanijos sostinė ūžė dar labiau. Čia į Londono olimpines žaidynes susirinko milijonai sporto aistruolių. Sulaukta ir garsių politikų, o jų sąrašas itin margas. Atidaryme dalyvavo kandidatas į JAV prezidentus Mittas Romney, JAV pirmoji ponia Michele Obama, Svazilendo karalius. Britų vyriausybė paskelbė, kad per olimpiados atidarymo ceremoniją stadione buvo daugiau kaip 80 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų – karališkieji asmenys iš Brunėjaus, Liuksemburgo, Nyderlandų, Ispanijos ir Švedijos.
Šį šventinį foną šalyje temdo didžiulis skaudulys – rudenį kilęs nacionalinio transliuotojo BBC skandalas. Paaiškėjo, kad jame daugelį metų veikė lytinio išnaudojimo klanas. Daugybę metų jame dirbęs, pernai miręs garsus BBC veteranas Jimmy Savile, kaip teigiama, išprievartavo per 400 moterų. Skelbiama, kad BBC ištiko didžiausia krizė per pastaruosius 50 metų.
Filmas pakurstė žiaurumą
Pernai arabų pasaulį pabudinęs laisvės ir geresnio gyvenimo troškimas paskatino „arabų pavasarį“, šiemet islamo šalis ant kojų sukėlė įniršis dėl filmo „Musulmonų nekaltybė“.
 |
| Kadras iš filmo „Musulmonų nekaltybė“ |
55-erių metų Kalifornijoje gyvenančio režisieriaus, kopto Marko Basseley Youssefo sukurtame filme musulmonų pranašas Mohametas vaizduojamas tarsi sukčius ir žudikiškų polinkių turintis iškrypėlis. Sukurti dviejų valandų filmą kainavo 5 mln. dolerių, o jį finansavo per 100 žydų rėmėjų.
Pasirodžius filmui JAV valdžia, tiek prezidentas Barackas Obama, tiek sekretorė Hillary Clinton, tik skėsčiojo rankomis, teigdami, kad jų šalyje galioja sena žodžio laisvės tradicija ir niekas neturi teisės bausti reiškiančių savo nuomonę. Islamo tautos suūžė dar labiau. Libijoje įsiaudrinę protestuotojai prieš JAV ambasadą surengė kruviną išpuolį, jos metu žuvo ambasadorius, 52-ejų Christopheris Stevensas ir dar trys amerikiečiai.
Tiesa, naujausiomis žiniomis, C. Stevensas buvo brutaliai nužudytas islamistų protestuotojų. Esą 52 metų diplomatą, kuris neslėpė esąs homoseksualus, apsiginklavusi minia ne tik žiauriai nužudė, bet ir išprievartavo.
Islamo pasaulį ant kojų sukėlęs režisierius M.B.Youssefas už grotų patupdytas dėl kitų priežasčių – paaiškėjo, kad anksčiau dėl sukčiavimų teistas vyras pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, be prižiūrėtojo kompiuteriu ir internetu jis naudotis negalėjo penkerius metus.
Protestas po protesto
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Graikijoje |
Ūžė šiemet ne tik islamiškas pasaulis, ugningai gyveno ir graikai bei ispanai. Kamuojami krizės gyventojai visus metus nesiliovė rengę protestų, mitingų ir piktinęsi taupymo priemonėmis bei vis didėjančiu nedarbu.
Ispanijoje bedarbystės lygis pasiekė rekordą – darbo neturi kas ketvirtas darbingas žmogus, panaši situacija ir Graikijoje. Joje padidintas pensijinis amžius, sumažintos socialinės išmokos, nukarpyti atlyginimai. Dėl protestų vis neveikė viešasis transportas, medikai teikė tik būtinąją pagalbą, turistams buvo užtrenktos muziejų durys. Nepaisant didžiulio pasipriešinimo, lapkritį graikai patvirtino taupų kitų metų biudžetą, taupymo priemonių ėmėsi ir ispanai, kurių šalyje pagalbos prireikė ir bankams.
Kamuojama recesijos į krizę giliau paniro ir 2 mln. gyventojų turinti Slovėnija, ką tik taip pat išsirinkusi naują prezidentą. Šalis išgyvena vieną didžiausių nuosmukių euro zonoje, šiemet ji buvo priversta imtis papildomų taupymo priemonių. Manoma, kad šiai valstybei, kaip ir Graikijai, Airijai, Portugalijai bei Ispanijai gali prireikti finansinės pagalbos. Nedarbas šioje 21-erius metus gyvuojančioje valstybėje pasiekė rekordinį lygį, lapkritį čia taip pat vyko didžiuliai protestai.
Pagaliau turi valdžią
Belgija vyriausybės neturėjo 541 dieną. Šių laikų Europoje, tai ilgiausiai trukusi vyriausybinė krizė.
Vyriausybę nuo gruodžio pagaliau turi Belgija. Šaliai tai istorinis įvykis. Valstybė garsėja kaip ilgiausiai be vieningos vyriausybės gyvavusi šalis.
2007 metais vykusių federacinių rinkimų metu nesusitarus Flandrijos ir Valonijos politikams, vyriausybės sudaryti nepavyko 194 dienas. Galiausiai ministru pirmininku tapo Yves’as Leterme’as. 2010-iais jis atsistatydino, vyriausybės šalis neturėjo 541 dieną. Šių laikų Europoje, tai ilgiausiai trukusi vyriausybinė krizė.
2011 metų pabaigoje prisiekė ministras pirmininkas Elio Di Rupo. Po 30 metų pertraukos jis tapo pirmuoju vyriausybės vadovu prancūzakalbiu. Tik šį gruodį pagaliau buvo patvirtinta Elio Di Rupo vyriausybė. Joje šeši ministrai atstovauja olandiškai kalbantį turtingesnį šiaurinį Flandrijos regioną, o kiti šeši – šalies pietuose įsikūrusią skurdesnę prancūzakalbę Valoniją. Vyriausybei teks spręsti sudėtingas problemas, tapusias šalį apėmusios politinės krizės priežastimi.
Karo zona
Nesumažėjo šiemet ir karo nuotaikų, neramumų.
Sirijoje pernai, nežinia, ar vis dar neprasidėjęs, ar jau pasibaigęs, karo pagrindu tapo tas pats „arabų pavasaris“. Sprogdinimai šalyje nesiliauja jau daugiau kaip metus, per šį laiką žuvo apie 35 tūkstančiai žmonių. Pasiduoti neketina nė viena pusė – nei kovotojai, nei Basharo al Assado valdžia. Vos kelių dienų paliaubų rudenį išlaikyti nepavyko net musulmoniškos šventės metu.
Pasigirdo kalbų, kad šalies valdžia ketina panaudoti cheminį ginklą ir taip susidoroti su nepaklusniaisiais. Oficialiai režimas savo operacijas vadina kova su teroristais, o jiems visų pirma priskiriami kariuomenės dezertyrai, pasivadinę Sirijos laisvąja armija.
 |
| Scanpix nuotr./Jungtinių Tautų sprendimą Palestina sutiko su didžiuliu džiaugsmu |
Neramumai Sirijoje dar labiau padidino įtampą tarp jos ir kaimyninės Turkijos. Atskrieję sviediniai spalį čia pražudė kelis pasienyje gyvenančius turkus.
Lapkritį vėl įsižiebė konfliktas Gazos ruože. Pirmąkart per 20 metų iš jo raketos ėmė skrieti ir į Izraelio sostinę Tel Avivą. Konfliktą bent kol kas vainikavo palestiniečių džiaugsmas šiai suteikus Jungtinių Tautų neprisijungusios valstybės statusą.
Metų pabaiga itin liūdna Filipinuose, kur praūžęs taifūnas nusinešė 540 žmonių gyvybes. Galingas taifūnas salų valstybei smogė po metų, pernai aukomis tapo per 1 300 žmonių. Stiprus lietus ir vėjas daugelyje vietų sukėlė žemių nuošliaužas ir po jomis palaidojo dešimtis filipiniečių, aukas pasiglemžė ir staigus potvynis, virtę medžiai bei griuvę namai.
Dramatiškos žudynės
JAV metų pabaigą vainikavo tragiškos žudynės Konektikute, Niutauno miestelio Sandy Hook mokykloje. Ginkluotas 20-metis Adamas Lanza nušovė 20 vaikų, daugeliui jų buvo vos šešeri. Žudynių metu nušautos ir šešios vaikus gelbėjusios moterys, galiausiai iš gyvenimo pasitraukė ir pats A.Lanza. Prieš atvykdamas į mokyklą jaunasis žudikas, kuris, kaip skelbta, buvo itin uždaro būdo ir turėjo psichologinių problemų, nušovė savo motiną.
Atvykęs į gedintį Niutauno miestelį Prezidentas Barackas Obama pažadėjo imtis visų priemonių, kad prekyba ir naudojimasis ginklais būtų suvaldyti. Nė vienoje kitoje pasaulio valstybėje neįvyksta tiek daug beprasmių išpuolių ginklais, kiek JAV.
