Tiesa, kol kas nė vienos iš partijų kandidatas dar nėra aiškus, o kandidatų rinkimo sistema – gana neįprasta europiečiams.
Portalas 15min kviečia susipažinti su rinkimų sistema, realiausiais kandidatais ir sužinoti, kuris iš galimų galingiausios pasaulio valstybės vadovų, šalies politologų nuomone, būtų palankiausias Lietuvai.
Kol kas nė vienos iš partijų kandidatas dar nėra aiškus, o kandidatų rinkimo sistema – gana neįprasta europiečiams.
Kada paaiškės, kas kandidatuos JAV prezidento rinkimuose?
Formaliai tiek Respublikonų, tiek Demokratų partijos savo kandidatus į prezidento bei viceprezidento postus išrinks nacionalinių partijų suvažiavimų, kurie vyks 2016 m. vasarą, metu. Tačiau tai nereiškia, kad į juos susirinkę delegatai iš įvairių valstijų galės balsuoti už ką nori. Kiekvienas jų įsipareigoja suvažiavime palaikyti kandidatą, už kurį pirminiame balsavime balsavo jo valstijos rinkėjas.
Pirminiai balsavimai valstijose prasidės vasario pradžioje. Pirmoji 2016 m. vasario 1 d. rinksis Ajova, o vasario 9 d. demokratai ir respublikonai savo favoritus rinks Naujajame Hampšyre. Taip balsuojama bus kiekvienoje JAV valstijoje. Balsavimai baigsis 2016 m. birželio pradžioje, tačiau tikėtina, kad abiejų partijų nominuojami kandidatai paaiškės gerokai anksčiau.
Taip turėtų būti dėl to, kad dažniausiai vienam respublikonų ar demokratų kandidatui sėkmingai pasirodžius kelių valstijų pirminiuose balsavimuose iš eilės ir atsiplėšus nuo konkurentų, jie, galimybėms laimėti tapus tik teorinėms, patys pasitraukia iš tolimesnės kovos. Taip elgiamasi nenorint be reikalo švaistyti išteklių ir pakenkti laimėjusiam partijos kandidatui.
Kas yra realiausi pretendentai tapti kandidatais?
„CNN“ televizija kartu su tyrimų bendrove „ORC International“ 2015 m. gruodžio 17–21 d. dienomis JAV atliko apklausą, kurį kandidatą linksta palaikyti amerikiečiai.
Apklausos duomenys rodo, kad Demokratų partija nominuoti JAV prezidento rinkimuose turėtų buvusio prezidento Billo Clintono žmoną Hillary Clinton, o tarp respublikonų kandidatų kol kas niekas neprilygsta kontroversiškais pasisakymais pagarsėjusiam milijardieriui Donaldui Trumpui. Tačiau per artimiausią pusmetį dar gali įvykti pokyčių.
Apklausa parodė, kad vis dar egzistuoja keturi respublikonų ir du demokratų kandidatai, kuriuos palaiko bent dešimtadalis respondentų, save identifikavusių kaip šių dviejų partijų rinkėjus. Šie kandidatai – tai Donaldas Trumpas, Tedas Cruzas, Benas Carsonas ir Marco Rubio, esantys respublikonų stovykloje, bei Hilary Clinton ir Bernie Sandersas – demokratų.
15min trumpai pristato visus kandidatus.
Respublikonai:
Donaldas Trumpas (69 metai, verslininkas)
Kontroversiškiausias rinkimų kampanijos dalyvis. Milijardierius, kuris susikrovė turtus būdamas nekilnojamojo turto vystytoju. Šiuo metu D.Trumpas žada pasitelkti savo kaip verslininko gabumus, kad praturtintų JAV.
Dėl savo pasisakymų, kad negalima įsileisti į JAV nė vieno musulmono, kritikų netgi lyginamas su Hitleriu, D.Trumpas vis dėlto turi ir didelį būrį gerbėjų, kuriems patinka jo aštri retorika. Beje, jis yra pasakęs, kad tikriausiai puikiai sutartų su Vladimiru Putinu.
Tedas Cruzas (45 metai, senatorius)
Tedas Cruzas – senatorius, pagal išsilavinimą teisininkas, ypač mėgstamas krikščioniškas vertybes akcentuojančių respublikonų, nes mėgsta jas pabrėžti savo pasisakymuose.
Nors jo tėvai kilę iš Kubos, jis griežtai pasisako prieš bet kokias amnestijas nelegaliems imigrantams. Taip pat pasižymėjo pasisakymais, kad netiki klimato kaita. Nuo tada, kai 2012 m. buvo išrinktas į JAV senatą, jis buvo vienas aktyviausių jo narių.
Marco Rubio (44 metai, senatorius)
Marco Rubio – jauniausias iš pagrindinių pretendentų į JAV prezidentus, tačiau turintis didelę politinės veiklos patirtį ir neretai laikomas nuosaikiausiu iš kandidatuojančių respublikonų.
Pradėjęs savo kilimą aukštyn nuo pareigų Majamio savivaldybėje, galiausiai jis tapo jaunesniuoju Floridos valstijos senatoriumi. Dažnai respublikonai, kuriems nepatinka kai kurių kitų kandidatų radikalumas tam tikrais klausimais, būtent M.Rubio laiko nuosaikaus konservatizmo JAV viltimi.
Benas Carsonas (64 metai, neurochirurgas)
Benas Carsonas – patyręs neurochirurgas, neseniai tapęs politiku. Skirtingai negu dauguma kitų kandidatų, jis neturi jokios politinės patirties. B.Carsonas bando pristatyti save kaip konservatyvių pažiūrų, bet tuo pačiu sistemai nepriklausantį žmogų, kuris sugebėtų įnešti sumaišties į Vašingtone vyraujančią įprastinę politiką.
Jo pasisakymai apie tai, kad Baracko Obamos sveikatos apsaugos politiką ir abortus galima lyginti su vergija, išties šokiravo daugelį.
Demokratai:
Hilarry Clinton (68 metai, buvusi JAV valstybės sekretorė)
Hillary Clinton jau kelis dešimtmečius nuolat yra visuomenės dėmesio centre. Kažkada laikyta tiesiog prezidento žmona ir netgi tapusi Monicos Levinsky skandalo auka, ji vėliau įrodė savo vertę kaip senatorė, o 2008 m. prisijungė prie Baracko Obamos – asmens, kuris ją nugalėjo kovoje dėl galimybės būti Demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus – administracijos.
Beje, oficialiame H.Clinton puslapyje pažymima: „Hillary stovės petys į petį su sąjungininkais Europoje ir padės jiems sumažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos. Kartu su partneriais Hillary stabdys Rusijos agresiją Europoje ir už jos ribų bei padidins kaštus, kuriuos Putinas turės mokėti už savo veiksmus.“
Bernie Sandersas (74 metai, senatorius)
Bernie Sandersas save pristato kaip demokratinį socialistą – neįprastas terminas šalyje, kurioje sąvoka „socializmas“ dažnai laikoma keiksmažodžiu. Kaip nepriklausomas politikas B.Sandersas Kongrese praleido daugiau negu 20 metų.
Šis kairysis politikas, siekdamas rinkėjų dėmesio, žada „politinę revoliuciją“ ir sulaukia daug palaikymo iš asmenų, kuriems atrodo aktualūs jo dažni pasisakymai apie tokius JAV tenkančius iššūkius kaip auganti pajamų nelygybė.
Politologai: Lietuvai vienareikšmiškai palaikyti demokrato arba respublikono neverta
Ko išrinkus vieną ar kitą iš aukščiau minimų kandidatų galėtų tikėtis Lietuva ir kuris pretendentas yra palankiausias mūsų šaliai? Savo mintimis dalijasi politologai Vytis Jurkonis ir Linas Kojala.
Pasak V.Jurkonio, vienareikšmiškai teigti, kad demokratų arba respublikonų kandidato pergalė Lietuvai palankesnė, būtų neteisinga, nes abiejose pusėse esama žmonių, kurie laikytųsi Lietuvai nepalankios izoliacinės politikos – pasisako už mažiau aktyvų JAV vaidmenį tarptautinėje erdvėje. L.Kojala taip pat pažymi, kad JAV užsienio politika yra tęstinė ir priklausoma nuo daugiau niuansų nei vien prezidento partinė priklausomybė.
V.Jurkonis: su H.Clinton Lietuva jau turi įdirbį bei kontaktus
V.Jurkonio teigimu, kandidatus į JAV prezidentus Lietuvoje dažniausiai linkstama vertinti iš keleto perspektyvų – partinės priklausomybės ir būsimos užsienio politikos bei dėmesio Europai, o ypač Rytų Europos regionui. Visgi, pasak politologo, ne mažiau svarbus klausimas yra ir Lietuvos užsienio politikos formuotojų turimi kontaktai su būsimu prezidentu(e) bei jo(s) komanda.
D. Trumpo pergalė, V. Jurkonio teigimu, tiek Lietuvai, tiek pačiai JAV užsienio politikai būtų didelis sukrėtimas.
Politologo nuomone, Lietuvoje vyrauja požiūris, kad palankesnis šaliai būtų prezidentas respublikonas, nes įsivaizduojama, kad pastarieji daugiau dėmesio skiria Rytų Europos regionui, o tai reikštų ir didesnes Lietuvos interesų galimybes. Visgi V.Jurkonis pažymi, kad respublikonų kandidatų gretose yra ir kandidatų, kurie pasisako už labiau izoliacinę JAV politiką.
Kol kas tarp respublikonų pagal apklausas pirmaujančio D.Trumpo pergalė, V.Jurkonio teigimu, tiek Lietuvai, tiek pačiai JAV užsienio politikai būtų didelis sukrėtimas.
„Šis kandidatas stokoja nuoseklumo, yra itin kontroversiškai vertinamas ir pačiose JAV, tad tokio žmogaus išrinkimas Lietuvos diplomatijai būtų didelis iššūkis. Maža to, su šiuo kandidatu Lietuvos užsienio politikos formuotojai kontaktų ir ryšių turi bene mažiausiai, o tai svarbu kalbant apie bet kurį kandidatą“, – sako V.Jurkonis.
Pasak politologo, ryšių Lietuvai stinga ir su kitais respublikonų kandidatais, tačiau, pavyzdžiui, M.Rubio pasisakymai viešojoje erdvėje apie Rusiją, Ukrainą ir JAV užsienio politiką teikia vilčių. Anot V.Jurkonio, tokioje situacijoje, jei būtų išrinktas M.Rubio, daug kas priklausytų nuo pačios Lietuvos aktyvumo ir gebėjimo įrodyti, kad regione su partneriais ji gali suvaidinti JAV vertingą vaidmenį.
V.Jurkonio teigimu, vertinant Lietuvos užsienio politikos įdirbį, anksčiau vykusius vizitus ir turimus kontaktus būtent demokratė H.Clinton atrodytų 2016 m. rinkimuose labiausiai palanki kandidatė Lietuvos užsienio politikos formuotojams.
„H.Clinton nėra naujokė užsienio politikoje, ji yra net porą kartų viešėjusi Lietuvoje. Su ja, priešingai negu su daugeliu kitų kandidatų, Lietuva turi tam tikrą patirtį bei kanalus susisiekti, kalbėtis. Panašu, kad ją išrinkus, pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų priprasta dirbti kartu su naująja administracija, būtų trumpiausias. Ir iš demokratų kandidatų, nepaisant jai išsakomų priekaištų ir neretai girdimos kritikos, kad jos užsienio politika iš esmės nesiskirtų nuo dabartinės, ji atrodo solidžiausiai. Kitas demokratų kandidatas B.Sandersas nėra toks ryškus užsienio politikos klausimais. Be to, keli jo pasisakymai apie Rytų Europos valstybes, kuriuos girdėjau, sudarė įspūdį, jog jam stinga išmanymo apie šį regioną ir jo pozicija turi mažai bendro su Lietuvos prioritetais“, – sako V.Jurkonis.
Taip pat V.Jurkonis atkreipia dėmesį, kad vertinti kandidatą nežinant jo komandos nėra visiškai tikslu, todėl svarbu palaikyti santykius bei bendrauti ir su kitais užsienio politikos veikėjais bei formuotojais.
„Užsienio politiką JAV sprendžia toli gražu ne vienintelis prezidentas. Reikia gerai žinoti ir išmanyti institucinę aplinką bei Vašingtono koridorius, suprasti, kaip veikia lobistai ir nuomonės formuotojai. Tad tinkamas Lietuvos diplomatų JAV darbas galėtų amortizuoti bet kokio, tegu ir ne visai Lietuvai palankaus kandidato išrinkimą“, – teigia politologas.
L.Kojala: H.Clinton vykdytų Lietuvai palankią politiką
Kaip ir V.Jurkonis, L.Kojala teigia, kad vertinant palankiausius Lietuvai variantus svarbu kreipti dėmesį ne tik į partiją, bet ir į konkretaus kandidato idėjinę poziciją. Taip pat jis pažymi, kad po rinkimų gali keistis JAV užsienio politikos priemonės, bet ne pagrindiniai tikslai, tokie kaip demokratijos stiprinimas ar parama sąjungininkams.
Kalbant apie konkrečius kandidatus, politologo teigimu, tikėtina, kad H.Clinton strateginiame lygmenyje veikiausiai vykdytų Lietuvai bei NATO palankią politiką, nepasiduotų užsienio lyderių spaudimui.
„Nors H.Clinton dirbo B.Obamos administracijos valstybės sekretore, ji dažnai turėdavo kitokią nuomonę nei prezidentas. Ji visuomet ragino pernelyg nepasitikėti Kremliumi ir vykdyti griežtesnę politiką, nevengė ir atvirai kritikuoti V.Putino, gretino jį su A.Hitleriu, todėl jų santykiai yra įtempti. Be to, jei B.Obama kritiškai vertindavo siūlymus naudoti JAV karinę jėgą ypatingose situacijose, H.Clinton buvo kur kas tam atviresnė. Jos kandidatūra tiek dėl nuostatų, tiek dėl patirties galėtų būti vertintina kaip potencialiai palanki Lietuvai“, – pažymi L.Kojala.
Politologas pastebi, kad respublikono išrinkimas irgi galėtų atnešti naudos Lietuvai: šios partijos kandidatai dažniau akcentuoja užsienio politikos klausimus ir pasisako už didesnį JAV įsitraukimą į globalių problemų sprendimą. Be to, L.Kojala pažymi, kad per kelis dešimtmečius JAV susibūrė Baltijos šalių draugų ratas, kurį sudaro respublikonų politikai, jų patarėjai, padėjėjai ir kiti elitui artimos aplinkos žmonės.
„Tai gali būti reikšmingas faktorius atstovaujant Lietuvos interesus Vašingtone. Antra vertus, respublikonų kandidatai pagal požiūrį į Rytų Europą ir Rusiją, taigi ir pagal palankumą Lietuvai, reikšmingai skiriasi. M.Rubio griežčiausiai pasisako už didesnę paramą Baltijos valstybėms Rusijos agresijos akivaizdoje, dažnesnes pratybas, karinių bazių steigimą, atvirai vadino Putiną kriminaliniu gangsteriu. T.Cruzas taip pat išreiškė paramą sąjungininkams, tačiau naudojo nuosaikesnę retoriką. O D.Trumpas kaip tik teigė, kad sąjungininkai turėtų patys rūpintis savo saugumu, o ne prašyti amerikiečių pagalbos“ , – teigia politologas.
Pasak L.Kojalos, nors D.Trumpo šansai laimėti nacionalinius rinkimus yra minimalūs, vien jau faktas, kad jis yra tarp populiariausių kandidatų, neramina.
„D.Trumpas save bando pateikti kaip antisisteminį kandidatą, kuris esą stebuklingai išspręstų visas problemas. Net ir Ukrainos konflikto kontekste jis tikino rasiąs bendrą kalbą su V.Putinu. Bet sunku tą vertinti rimtai, nes D.Trumpas neturi nuoseklios idėjinės linijos ar programos, kurią būtų galima analizuoti“, – pažymi L.Kojala.
