Dėl seksualinės prievartos skandalo Švedijos akademijoje pirmą kartą per 70 metų Nobelio literatūros premijos įteikimas buvo atidėtas. Todėl nenuostabu, kad dar daugiau dėmesio skiriama spėlionėms, kas taps Nobelio taikos premijos laureatu.
Lažybų bendrovėse kaip potencialūs laureatai pirmauja Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas. Jie, pirmą kartą susitikę šių metų balandį, pasirašė susitarimą dėl septynis dešimtmečius trukusio Korėjos karo užbaigimo.
Premija Korėjoms – pernelyg anksti?
Vis dėlto Nobelio premijų ekspertai, kurie dažniausiai neklysta, purto galvas.
„Viena vertus, manau, kad proveržis Korėjų santykiuose yra dramatiškiausias šių metų įvykis šioje srityje“, – portalui ndtv.com teigė Stokholmo Tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vadovas Danas Smithas.
„Kita vertus, manau, kad šiemet dėl jo įteikti apdovanojimą kol kas yra per anksti“, – pridūrė D.Smitas. Jo teigimu, Kim Jong Unui Nobelio taikos premiją sutrukdytų gauti ir Šiaurės Korėjoje vykdomi žmogaus teisių pažeidimai.
Kyla klausimas: ar premiją galėtų gauti vien Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas?
„Jam puikiai sekėsi skatinti taiką rengiant (žiemos) olimpines žaidynes Pjongčange“, – ndtv.com tikino tarptautinių santykių ekspertas iš Švedijos Peteris Wallensteenas.
Apie apdovanojimą D.Trumpui kalba ne tik lažybininkai.
Pavyzdžiui, buvęs Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas šiemet teigė, kad JAV lyderiui Nobelio taikos premija turėtų būti įteikta už iniciatyvas Korėjos pusiasalyje.
Šį birželį D.Trumpas Singapūre susitiko su Kim Jong Unu. Tuomet ėŠiaurės Korėjos lyderis pažadėjo, kad šalis visiškai atsisakys branduolinių ginklų.
Tiesa, nebuvo susitarta dėl konkrečių denuklearizacijos įsipareigojimų, nežinoma, ar Pchenjanas tikrai laikosi savo pažadų.
Vis dėlto, D.Smithas mano, kad D.Trumpo apdovanojimas būtų „netinkamas“, nes „virtinė jo priimtų sprendimų taikos atžvilgiu yra labai neigiami“.
D.Smithas mano, kad D.Trumpo apdovanojimas būtų „netinkamas“, nes „virtinė jo priimtų sprendimų taikos atžvilgiu yra labai neigiami“.
2017-ųjų vasarą D.Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties. Šiemet Vašingtonas pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, kuriuo JAV ir Europos šalys buvo įsipareigojusios sušvelninti sankcijas Teheranui mainais už branduolinės programos sustabdymą.
Neseniai prasidėjęs Etiopijos ir Eritrėjos santykių atšilimas – rugsėjį buvo atidaryta jas skirianti siena – suteikė vilčių, kad šalys gali pasiekti taiką po kruvino 1998–2000 m. vykusio karo.
Pasak P.Wallensteeno, todėl Nobelio premija už taiką galėtų būti įteikta balandį pareigas eiti pradėjusiam Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui. Būtent jo pastangos pasiekti taiką šią vasarą davė pirmuosius vaisius.
Tiesa, šie įvykiai Nobelio premijų komitetui gali būti pernelyg vėlyvi, kadangi kandidatai nominuojami dar metų pradžioje.
Kova su seksualiniu smurtu
Kadangi visų taikos iniciatyvų progresas – ribotas, kai kurie stebėtojai gręžiasi į ilgalaikius procesus.
Jų manymu, kol #MeToo judėjimas ragina atkreipti pasaulio dėmesį į seksualinį priekabiavimą ir prievartą, Nobelio taikos premija galėtų būti skirta tiems, kurie jau ilgą laiką kovoja su seksualiniu smurtu.
Stebėtojai kaip potencialius kandidatus šioje srityje įvardija Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) ginekologą Denisą Mukwege ir jazidę seksualinės prievartos auką Nadią Murad.
Ndtv.com rašo, kad ne kartą nominuotas praeityje, D.Mukwege jau du dešimtmečius padeda moterims atsigauti nuo smurto ir seksualinės prievartos karo siaubiamoje KDR.
N.Murad tapo aktyviste po to, kai ją pagrobę džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai pavertė merginą sekso verge.
Oslo taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalas mano, kad Nobelio taikos premija šiemet galėtų atitekti Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinei maisto programai, dėl kurios kasmet maitinami milijonai badaujančių žmonių.
H.Urdalas: „Nuo karo lauko Jemene iki rohinjų pabėgėlių stovyklų Bangladeše matome, kad alkis vėl tampa didžiausiu šių laikų humanitariniu iššūkiu.“
„Nuo karo lauko Jemene iki rohinjų pabėgėlių stovyklų Bangladeše matome, kad alkis vėl tampa didžiausiu šių laikų humanitariniu iššūkiu“, – sakė H.Urdalas.
Kaip potencialūs laureatai taip pat įvardijami JT pabėgėlių agentūra (UNHCR), įkalintas Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawis, tokios žiniasklaidą ginančios organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“ ir „Žurnalistų apsaugos komitetas“.
Stebėtojai mano, kad Nobelio taikos premijos laureatais gali tapti Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“ ar tiriamosios žurnalistikos laikraštis „Novaja Gazeta“.
