Gegužės viduryje pirmoji koronaviruso pandemijos banga Europoje jau slūgo – kitaip nei niūrios ekonominio nuosmukio prognozės. Kai kelis mėnesius ekonominis gyvenimas tiesiog stovi, optimizmu trykšti sunku.
Bet užuot surėmę pečius ir pradėję kalbėti apie diržų veržimą, ES lyderiai, visų pirma – Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pakėlė galvas.
Ir netikėtai pasiūlė iš krizės bristi ne šiaip kartu, o bendrai įkuriant ekonomikos gaivinimo fondą. Itin svarbu, kad fondas, dėl kurio metų pabaigoje vargais negalais buvo susitarta, bus finansuojamas skolinantis iš rinkos visos ES vardu, o pinigus gausiančioms šalims nereikės grąžinti lėšų.
Didžiulis A.Merkel nuopelnas
Kitaip tariant, numatomas bendras skolinimasis, kurio jau seniai troško pietinės Bendrijos narės. Italijai ir Ispanijai savotiškai net pasisekė, kad per pirmąją COVID-19 bangą šios valstybės nukentėjo bene labiausiai Europoje.
Susitarime – daug saugiklių, kuriais stengiamasi nuraminti taupiąsias Šiaurės Europos šalis, įtariančias, kad pietiečiai nori nesąžiningai naudotis šiaurinių valstybių fiskaline disciplina.
Tačiau sumos įspūdingos – kaip ir ryžtas. Naujas daugiametis biudžetas ir ekonomikos gaivinimo paketas vertas net 1,8 mlrd. eurų, be to, nepaisant Lenkijos ir Vengrijos priešinimosi, susietas su teisinės valstybės principų laikymusi.
Numatomas bendras skolinimasis, kurio jau seniai troško pietinės Bendrijos narės.
Tokie jau laikai, tokia jau krizė, pripažino pati A.Merkel, kuri, atrodo, iš didžiosios politikos traukiasi išties skambiu, labai europietišku akordu. Gegužę Vokietijos, kuri iki šiol įtariai žvelgė į bendro skolinimosi idėją, kanclerė pabrėžė: „Kai ypatingos aplinkybės, ypatingos ir priemonės.“
„Pasiūlymas ir susitarimas labai svarbus. Skolų mutualizavimas yra esminis žingsnis Europos integracijos link.
Politine prasme šią tendenciją bandoma sumenkinti, nes Europoje vis dar daug euroskeptiškumo. Bet Vokietija pritarė bendram skolinimuisi, o tai yra be galo svarbu. Merkel ilgai dvejojo, bet pritarė – žinoma, čia padėjo koronaviruso pandemija“, – 15min teigė „Carnegie“ centro analitikė Judy Dempsey.
