Pietų Korėja labai sparčiai industrializavosi – jos augimo tempas buvo vienas greičiausių pasaulyje. O šiaurinę kaimynę apėmė stagnacija.
Pietiečiai atsisakė karinės diktatūros ir atsivėrė pasauliui. Šiaurės Korėja liko izoliuota ir autoritarinė, ją siaubė badas, nusinešęs maždaug du milijonus gyvybių.
Šiandien Pietų Korėja eksportuoja „Samsung“ telefonus, „Hyundai“ automobilius ir populiarias muilo operas. Sankcijų suvaržyta Šiaurės Korėja vis dar kliaujasi anglies, drabužių ir moliuskų eksportu.
1988-aisiais Šiaurės Korėja nedalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse, o likus dešimčiai dienų iki jų pradžios surengė mirtiną teroristinį išpuolį. Vis dėlto šį penktadienį jos delegacija žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Pjongčange žygiuos po viena vėliava su pietiečių rinktine.
Tiesa, ši sportinė vienybė maskuoja milžinišką prarają, atsivėrusią praėjus trims dešimtmečiams po Seulo olimpinių žaidynių.
Pokyčiai žlugus komunizmui
Kitos komunistinės Azijos šalys, įskaitant Kiniją ir Vietnamą, Sovietų Sąjungos (SS) žlugimą 1991-aisiais suvokė kaip įspėjimą, kad jos turi greitai reformuoti savo ekonomikas ir atverti rinkas. Tačiau Šiaurės Korėja liko uždara.
Vietoj to ji vystė branduolinius ginklus ir ilgo nuotolio balistines raketas, taip paversdama save tarptautinės bendruomenės atstumtąja.
Nors pastaraisiais metais Šiaurės Korėjos ekonomika pradėjo šiek tiek augti, Jungtinių Tautų (JT) skirtos griežtos sankcijos apribos pagrindinį šalies eksportą. Vadinasi, ekonomika gali ir vėl pradėti ristis žemyn.
Žlugus Sovietų Sąjungai, žlugo ir Šiaurės Korėjos ekonomika. Situaciją dar labiau pablogino potvyniai ir sausra, lėmę daugybę gyvybių nusinešusį badą. Maisto kiekis šalyje vis dar ribotas, geriausius produktus susišluoja maža elito saujelė.
Kultūrinis eksportas
Kai Šiaurės Korėjoje siautė badas, Pietų Korėja tapo kultūrine sostine, buvusioms priešininkėms Kinijai ir Japonijai eksportuojanti muzikos stilių „K-pop“. Tai – atsakas į amerikietiškas vaikinų grupes.
Pietų Korėja tapo Azijos kultūrinio eksporto lydere: čia kuriama muzika, filmai ir televizijos serialai.
Vienu metu abi šalys išgalėjo po sostinėmis įrengti sudėtingas metro sistemas. Vis dėlto, praėjus dešimtmečiui po Seulo olimpinių žaidynių, tik viena vyriausybė gali skirti pakankamai lėšų tam, kad traukiniai važinėtų reguliariai.
Švaria ir nacionalinį muziejų primenančia Pchenjano metro sistema naudojamasi itin retai. Filmų plakatais ir reklamomis apklijuotas Seulo metro stotis galima laikyti kapitalizmo įsikūnijimu.
Pastatytos siekiant pademonstruoti pramoninius Šiaurės Korėjos pajėgumus, Pchenjano stotys išpuoštos revoliucine propaganda, o traukinių vagonai, nekeisti dešimtmečius, dažniausiai lieka tušti.
Žiaurus Kimų režimas
Iš esmės visa pradinė Šiaurės Korėjos sėkmė, įskaitant metro sistemą, ir visos vėlesnės nesėkmės – Kimų dinastijos valdymo rezultatas.
Ta pati šeima Šiaurės Korėją valdo jau nuo 1988-ųjų, šiuo metu aukščiausią postą užima šalies įkūrėjo Kim Il Sungo anūkas Kim Jong Unas.
Šiaurės Korėjoje visus viešus renginius organizuoja vyriausybė. O pietinės kaimynės gyventojai turi visišką laisvę protestuoti prieš valdančiuosius.
Vykstant Seulo olimpinėms žaidynėms, Pietų Korėja buvo neseniai atsisakiusi karinės diktatūros. Vos aštuoneri metai prieš garsųjį sporto renginį Pietų Korėjos karinės pajėgos išžudė prieš autoritarinį režimą protestuojančius piliečius.
Kai 1987-aisiais Pietų Korėją vėl sudrebino protestai, vyriausybė dislokavo riaušių malšinimo policiją ir panaudojo ašarines dujas. Vis dėlto galiausiai sutiko įgyvendinti demokratines reformas.
Dar 2017-aisiais visą mėnesį protestuotojai savaitgaliais taikiai reikalavo tuometinės Pietų Korėjos prezidentės Park Geun-hye atsistatydinimo. Galiausiai ji buvo nušalinta nuo posto.
Susivienijimas įmanomas?
Abiejų šalių politikoje praeitais metais daugiausia dėmesio buvo skiriama Šiaurės Korėjos vystomam branduoliniam ginklui. Galiausiai Pchenjano ginklavimasis lėmė griežtas tarptautines sankcijas.
Šiauriečių lyderis Kim Jong Unas – tikras atsiskyrėlis, atitolinęs šalį nuo tarptautinės bendruomenės. Pietiečių prezidentas Moon Jae-inas pažadėjo stiprinti tarptautinius aljansus.
Vadinasi, kyla klausimas: ar jau per vėlu Korėjoms susijungti?
Dar prieš keletą savaičių idėja, kad Šiaurės Korėja dalyvaus olimpinėse žaidynėse, atrodė nesuvokiama. Juk Kim Jong Unas ištisus 2017-uosius metus tobulino ir atlikdavo bombų bei balistinių raketų bandymus. Jo režimas visiškai nepakluso tarptautiniams reikalavimams.
Dabar prezidentas Moon Jae-inas teigia besitikintis, kad Pjongčango žaidynės padės rasti išeitį iš aklavietės ir paskatins šalis derėtis.
Demonstruodamos sumažėjusią įtampą, šalys ne tik kartu žygiuos atidarymo ceremonijoje, bet ir subūrė bendrą moterų ledo ritulio komandą.
Vis dėlto abi šalys atrodo tokios skirtingos net iš kosmoso – Pietų Korėjos šviesos gerokai ryškesnės.
