Prancūzijoje gyvena daugiau nei pusė milijono žydų, ir ši bendruomenė yra didžiausia Europoje. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius fiksuojama emigracijos į Izraelį banga, kurią iš dalies skatina augantis antisemitizmo mastas, ypač imigrantų gyvenamuose rajonuose.
„Reikalaujame, kad kova su šia demokratine nelaime, kuri yra antisemitizmas, taptų nacionaline, kol dar nėra per vėlu. Kol nepasiekėme taško, kai Prancūzija nebebus Prancūzija“, – nurodoma manifeste, kurį pasirašė tiek kairiosios, tiek ir dešiniosios pakraipos politikai, įskaitant buvusį prezidentą Nicolas Sarkozy, bei aktoriai kaip kad Gerard'as Depardieu.
Pasirašiusieji pasmerkė „tylų etninį valymą“, kurį skatina augantis islamo radikalizmas, ypač darbininkų klasės rajonuose. Jie taip pat apkaltino žiniasklaidą vengiant šios temos.
„Per mūsų neseną istoriją buvo nužudyta 11 žydų, kai kurie buvo kankinami. Ir tai įvykdė radikalūs islamistai, nes tie žmonės buvo žydai“, – nurodoma pareiškime.
Minėtos žmogžudystės prasidėjo dar 2006 metais. Tarp tokių incidentų buvo ir 2012 metais įvykdytas išpuolis, kai pietvakariniame Tulūzos mieste ginkluotas islamistas Mohammedas Merah nužudė tris mokinius ir mokytoją žydų mokykloje.
Po trejų metų su dviem broliais, kurie nužudė grupę savaitraščio „Charlie Hebdo“ darbuotojų, siejamas vyras Paryžiuje žydiškame prekybos centre paėmė įkaitais žmonių ir nužudė keturis asmenis.
O praėjusių metų balandį Paryžiuje vyras per langą išmetė savo žydę ortodoksę kaimynę, šaukdamas „Allahu Akhbar“ („Dievas yra didis“).
Naujausias išpuolis, sukrėtęs Prancūziją, įvyko praėjusį mėnesį, kai du užpuolikai 11 kartų smogė 85 metų žydei, o vėliau jos kūną padegė. Šis nužudymas sukėlė šoko bangas Prancūzijoje ir paskatino 30 tūkst. žmonių sudalyvauti marše nužudytajai atminti.
Šį siaubingą nužudymą pasmerkė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris pakartojo savo ryžtą kovoti su antisemitizmu.
„Prancūzijos žydams yra 25 kartus didesnė grėsmė būti užpultiems, nei jų musulmonams bendrapiliečiams“, – nurodoma manifeste.
Jame taip pat teigiama, kad maždaug 50 tūkst. žydų buvo „priversti išsikelti, nes nebesijautė saugūs tam tikruose miestuose, o jų vaikai nebegalėjo eiti į mokyklą“.