Šaltojo karo metais Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja buvo priešininkės ir kruviname praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio kare buvo skirtingose barikadų pusėse.
Du pastaruosius dešimtmečius tarp šių šalių tvyrančią įtampą galima laikyti bene pavojingiausia branduoline krize pasaulyje.
„The Boston Globe“ pateikia keturias įžvalgas, į kurias reikia atkreipti dėmesį laukiant šių dviejų šalių lyderių susitikimo.
Šiaurės Korėjos laimėjimas
Nuo Korėjų karo nei vienas JAV prezidentas nebuvo susitikęs su Šiaurės Korėjos vadovu, pabrėžia ekspertai.
Kaip teigia buvęs JAV diplomatas Nicholas Burnsas, Kim Jong Uno šeima, kuri nuo šalies įkūrimo ir vadovauja Šiaurės Korėjai, praeityje ne kartą norėjo susitikti su JAV vadovybe, tačiau to pasiekti jai nepavyko.
„Jie to siekė dešimtmečius“, – sako ekspertas.
Kyla klausimas, kodėl Jungtinės Valstijos nesutikdavo susitikti su uždariausio pasaulyje režimo lyderiais? Pasak N.Burnso, tai lėmė kelios priežastys. Pirma, JAV yra Pietų Korėjos sąjungininkė. Antra, Šiaurės Korėja laikoma valstybe, kuri nesilaiko žmogaus teisių.
„Šiaurės Korėja jau daugiau nei dešimt metų siekė aukščiausio lygio susitikimo su JAV administracija. Tai išties buvo didžiausias Pchenjano užsienio politikos tikslas, po to kai Kim Jon Ilas pakvietė susitikti Billa Clintoną“, – situaciją komentuoja Rytų Azijos ekspertas Jeffrey Lewisas.
Geresnė alternatyva
Nors gali atrodyti, kad Šiaurės Korėja šioje situacijoje atrodo kaip tikra laimėtoja, nes JAV pakvietė susitikti, o ši sutikto, pasak N.Bursno, nereikia pamiršti, kad bet kuriuo atveju geresnė alternatyva yra pokalbis nei karas.
„Manau, kad tai yra teigiamas dalykas, kad Donaldas Trumpas ir Kim Jon Unas imasi diplomatijos konfliktui spręsti“, – sako ekspertas.
„Kaip buvęs diplomatas ir derybininkas galiu pasakyti, kad prieš einant į karą visada reikia pažvelgti, ar yra kitas kelias“, – teigia N.Burnsas.
Esmė – detalėse
Ekspertai pabrėžia, kad visa derybų esmė yra detalėse, o D.Trumpas turėtų būti itin atsargus, nes Šiaurės Korėjos lyderiais pasitikėti sunku.
„Tai nėra pačios geriausios reputacijos režimas ir jo lyderis yra žiaurus žmogus, taip pat akivaizdžiai kvalifikuotas“, – sako N.Burnsas.
Anot jo, D.Trumpo administracija turėtų surinkti patyrusią diplomatų komandą ir savo veiksmus koordinuoti kartu su Pietų Korėja ir Japonija bei stengtis užbėgti Kinija už akių. Buvęs diplomatas taip pat tikina, kad D.Trumpui prieš susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu vertėtų surengti kelis žemesnio lygio pareigūnų susitikimus.
„Reikia iš anksto pamatyti ir suprasti, ar yra galimybė sandoriui“, – svarsto N.Burnsas.
Tuo tarpu J.Lewisas primena, kaip susiklostė šios būsimo susitikimo aplinkybės.
„Kim Jong Unas kviečia DonaldąTrumpą susitikti ne dėl to, kad galėtų atiduoti Šiaurės Korėjos ginklus. Kim Jong Unas kviečiasi Donaldą Trumpą kad parodytų, jog jo turimas branduolinių ginklų arsenalas privertė JAV laikyti Šiaurės Korėją lygia sau“, – sako jis.
Silpna komanda
Kaip sako M.Burnsas, pasiruošimą greitai artėjančiam susitikimui apsunkina trūkumai D.Trumpo komandoje – Jungtinės Valstijos vis dar neturi ambasadoriaus Seule, Pietų Korėjoje, o specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjoje paskelbė apie pasitraukimą iš pareigų ir palieka Valstybės departamentą.
"Jie (JAV) turės pasikliauti žmonėmis, valstybės tarnautojais, kurie moka laisvai kalbėti korėjiečių kalba ir kurie praleido metų metus studijuodami Šiaurės Korėją ir geba pateikti įžvalgas apie Kim Jong Uno psichologiją ir motyvus", – svarsto ekspertas.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai žiniasklaidos jau buvo paklausta, kaip D.Trumpo komanda ketina ruoštis susitikimui su Šiaurės Korėjos lyderiu, tačiau atsisakė tai komentuoti – tik nurodė, kad informacija konfidenciali.
