Ankstesnis valstybių susitarimas padėjo sumažinti klimato kaitą iki 2,7 laipsnių Celsijaus pokyčio. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje tikimasi žengti žingsnį toliau ir sutarti dėl 160 valstybių bendrų priemonių, kurios šią kaitą apribotų iki 2 laipsnių.
Štai keturi esminiai dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti apie pasaulinę klimato kaitos konferenciją:
1. Kokie žingsniai padėtų sumažinti klimato atšilimą? Jungtinių Tautų klimato komisijos vadovė Christiana Figueres nori griežto mechanizmo, kuris įpareigotų valstybes kas penkerius metus peržiūrėti emisijos įsipareigojimus, atsižvelgti į žaliųjų technologijų plėtrą.
Tikimasi, kad pavyks pasiekti ilgalaikį sutarimą, kuris siektų net 2050 metus. Prastesniu atveju, bent jau sutarti dėl reikšmingų pokyčių iki 2030-ųjų.
2. Kokie pagrindiniai nesutarimai? Didžiausi nesutarimai laukia tarp turtingųjų valstybių, kurios tradiciškai pagamina daugiausiai CO2, ir skurdžiųjų valstybių, kurios labiausiai veikiamos šio klimato atšilimo proceso.
Turtingosios valstybės jau sutarė skirti 100 milijardų dolerių kovai su klimato kaitos pasekmėmis, tačiau labiausiai laukiama, kad šis susitarimas apimtų ir vėlesnius metus, po 2020-ųjų. Daugelis valstybių vadovų nenori tokių ilgalaikių ir pakankamai griežtų įsipareigojimų.
Besivystančiųjų šalių atstovai taip pat siekia sukurti stichinių nelaimių fondą, kuris užtikrintų klimato kaitos sukeltų stichinių reiškinių padarinių kompensavimą. Kai kurios turtingosios valstybės tam griežtai priešinasi ir nenori mokėti už „klimato neteisingumą“.
3. Kurios valstybės gali sužlugdyti sutarties pasirašymą? Su didžiausiu nerimu žvelgiama į Rusiją, Saudo Arabiją ir Venesuelą – valstybes, kurių ekonomika labai priklausoma nuo iškastinio kuro išgavimo ir jo naudojimo mastų.
Taip pat baiminamasi, kad tokios klimato kaitos veikiamos valstybės kaip Maldyvai ar Filipinai stabdys sutarties pasirašymą, manydamos, kad sutartis nepakankamai griežta turtingosioms šalims.
4. Kas pasikeitė nuo 2009 metų Kopenhagos susitikimo? 2009 metų klimato kaitos konferencija Danijoje ekspertų vadinama tikra nesėkme. Paryžiuje pritaikytas netgi naujas susitikimo formatas. Šį kartą pirmieji tarsis būtent politiniai lyderiai, o ekspertai priemones derins tik po jų sprendimų.
Optimizmo klimato kaita besirūpinantiems mokslininkams teikia tai, kad per šiuos šešerius metus smarkiai pasikeitė dviejų įtakingiausių valstybių – JAV ir Kinijos – požiūris į CO2 emisiją.
Be to, technologinis progresas užtikrino, kad ekologiškų technologijų pritaikymas nebėra tokia didelė prabanga.
„Prieš šešerius metus buvo daug nepagrįsto optimizmo, nors visi turėjo aiškų supratimą, kad nebus lengva įtikinti lyderius susitarti dėl šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos ribojimo. Galbūt kvaila tikėtis, bet šį kartą aš turiu nuojautą, kad susitarti pavyks“, – sakė klimato kaita besirūpinantis aktyvistas seras Jonathonas Porrittas.
